Paskelbta Pakomentuoti

Jaunimas kuria naujas valstybinių švenčių tradicijas

2013 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas spaudai

Dažnai piktinamės, kad jaunuoliai vangiai dalyvauja valstybinėse šventėse. Į tokius priekaištus jie atšauna: „Šios šventės kasmet vienodos ir neįdomios.“ Jaunosios kartos neįkvepia oficialios kalbos, daug kartų girdėtos dainos ir graudenimai nykiose mokyklų ar kultūros centrų salėse. Jie nori valstybei svarbias datas minėti įvairiau, nuoširdžiau ir linksmiau. Vieni pirmųjų naujas valstybinių švenčių tradicijas ėmė kurti Kauno statybininkų rengimo centro mokiniai. Jie nusprendė, kad pirmiausia joms reikia naujos, patrauklios erdvės, ir pasiryžo įrengti vienybės parką.

„Labai svarbu išgirsti mokinių norus, leisti savaip minėti valstybines šventes, o ne primesti nusibodusius, pasenusius švenčių modelius, – sako Virginija Griškevičienė, Kauno statybininkų rengimo centro gimnazijos skyriaus vedėja. – Mokiniai panoro Taikos prospekte, šalia mūsų centro, įrengti parką ir pastatyti jame aukurą. Per šventes plazdenanti aukuro ugnis simbolizuos neblėstančią meilę ir pagarbą tėvynei, jos istorijai ir žmonėms.“

Visiems labiausiai patiko Kauno statybininkų rengimo centro mokinių Luko Mikalavičiaus ir Mariaus Kuzmicko idėja, kad aukuras turėtų būti nedidelis, maždaug 1,2 metro aukščio, stačiakampio formos, į viršų šiek tiek siaurėjantis. Vaikinai mielai sutiko tokį aukurą sumūryti.

„Nusprendėme, kad mums reikia ne įmantraus, bet kruopščiai, su meile pastatyto vienybės simbolio. Aukurą mūrijome maždaug mėnesį, mums pagelbėjo jaunesni bendramoksliai, kurie karjere pririnko akmenų, padėjo išgrįsti takelį“, – pasakoja L. Mikalavičius.

Birželio mėnesį „Vienybės“ aukure pirmą kartą suplazdėjo ugnis, netoliese pastatyti mokinių padaryti suoliukai, pasodintas ąžuoliukas – stiprybės ir išminties, tautos gyvybės simbolis. Tikimasi, kad mokyklos ir Dainavos mikrorajono bendruomenė prie aukuro susiburs ne tik per valstybines šventes, bet ir kitus renginius.

„Aplink aukurą po truputį įrengsime parką. Jau sutvarkėme sklypą, ketiname pasodinti medelių, pastatyti daugiau medinių suoliukų, dekoratyvinių metalo dirbinių, – planais dalijasi V. Griškevičienė. – Kol užbaigsime visus darbus ir parkas sužaliuos, teks luktelėti maždaug penkerius metus. Viliamės, kad jis taps patrauklia laisvalaikio praleidimo vieta, kuri suvienys mūsų bendruomenę.“

Kauno statybininkų rengimo centro jaunimas pasiryžo kitaip minėti valstybės šventes, įkurti vienybės parką ir pastatyti jame aukurą po to, kai prisijungė prie didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“. Jame iš viso dalyvauja ir savo iniciatyvas įgyvendina 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų – iš 30-ies savivaldybių.

Projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014-ųjų rugsėjo pabaigos, įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Paskelbta Pakomentuoti

„Kuriame Respubliką“ griauna mitą, kad moksleiviai yra nepilietiški

„Jei mūsų protėviai pasirūpino ir paliko po savęs tokias saugias sąlygas, ar nedera mums taip pat rūpintis, kad paliktume savo palikuonims visą Respubliką sveiką?“ – XVI amžiuje klausė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius.

Tuo tarpu pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius Konstantinas Sirvydas rašė, kad respublika visų pirma reiškia bendrystę. Iš tiesų terminas respublika, išvertus jį iš lotynų kalbos, reiškia bendrą reikalą. Tad ir ant mūsų asmens tapatybės dokumentų perskaitomas užrašas „Lietuvos Respublika“ reiškia, kad mūsų šalies dabartis ir ateitis yra visų mūsų bendras reikalas. Mūsų reikalas yra rūpintis, kad, sekdami V.Protasevičiaus pamokymu, dirbtume vardan to, kad respublika būtų sveika tiek dabar, tiek ateityje. Mūsų bendras reikalas yra stengtis puoselėti bendrystę, kuri peržengtų kartų ribas, socialinius ir politinius pasidalijimus. Ir visiškai nesvarbu, ar tu esi moksleivis, ar pensininkas, ar žemdirbys, ar Seimo narys, ar verslininkas, kiekvienam mūsų skirta įnešti savąjį indėlį į Lietuvos Respublikos kūrimą.

O kokios gi Respublikos trokšta mūsų mokiniai ir ar apskritai mokyklos slenkstį minančiai jaunajai kartai yra svarbios tokios vertybės kaip patriotizmas, pilietiškumas ar bendrasis gėris, t.y. sąvokos, be kurių nebūtų įsivaizduojama pati Respublika?

Manote, kad mokiniai nepilietiški? Klystate

Pilietinės visuomenės instituto atliktas „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimas“ rodo, kad visuomenė jaunąją kartą vertina kaip pačią nepilietiškiausią. Tokia nuomonė – tarsi akmuo į jaunuolių daržą, perspėjimas, kad ši karta nėra pasirengusi ir nė nesirengia prisiimti atsakomybės už savo Tėvynę.

Tačiau ar tokia nuostata yra pagrįsta, o gal tai tik dar vienas mitas, kurį būtina paneigti arba, kaip šiandien populiaru sakyti, sugriauti? Faktų, atmetančių šį mitą, ilgai ieškoti nereikia. Užtenka pažvelgti į moksleivių pilietinės galios analizę, vykdytą kartu su „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimu“.

Rezultatai parodė, kad mokiniai iš visų kitų grupių išsiskiria aukštesniu pilietinės įtakos supratimu, o taip pat kartu su mokytojais lenkia likusią visuomenės dalį ir (nusiteikimu imtis pilietinių veiklų). Bingo, vadinasi jaunimas nėra apatiškas ir nori ne tik žodžiais, bet ir darbais pademonstruoti savo pilietiškumą.

Tad švietėjams lieka esminis klausimas, kaip realizuoti šį mokinių potencialą, šį pasiryžimą veikti, kad jis nebūtų užgesintas ir užgniaužtas, o išsiveržtų gaivia iniciatyvų, projektų ir įvairiausių kitų veiklų banga? Čia lyg ir peršasi elementariausias atsakymas, kad tam juk ir yra skirtos pilietinio ugdymo pamokos. Tačiau tiek patys mokiniai, tiek mokytojai negaili kritikos šiandieninei pilietinio ugdymo būklei. Tad kas gi blogai su pilietinio ugdymo dalyku ir kaip visa tai gerąja linkme būtų galima pakeisti?

PVI pernai vasarą atliko kokybinį tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti pilietinio ugdymo būklę Lietuvoje. Į akis krenta tai, kad mokiniai pabrėžia, jog pamokų metu gaunamos žinios yra sunkiai pritaikomos praktikoje, kad mokymasis dažniausiai apsiriboja tik teorija, trumpai tariant yra sausas. Problema akivaizdi, tad, atsižvelgdamas į ją, praėjusiais mokslo metais startavęs projektas „Kuriame Respubliką“ siekia nutiesti tiltą tarp teorijos ir praktikos, žinių apie pilietinio veikimo būdus ir tikro veikimo, pasireiškiančio konkrečiomis iniciatyvomis.

„Kuriame Respubliką“ sukūrė platformą, leidusią mokiniams kartu su mokytojais patiems visoje Lietuvoje inicijuoti 120 pilietinių projektų. Tad mokiniai, kurie skundžiasi, kad pilietinio ugdymo pamokos nėra svarbios, nes neturi jokio reikšmės stojant į aukštąsias mokyklas, kurie liudija apie tai, kad pilietiškumo pamokos dažnai yra skiriamos istorijos ar kurio nors kito dalyko žinių spragoms lopyti ar tiesiog suteikia galimybę lengvai praleisti laiką, nuo šiol turi įkvepiantį pavyzdį, kurį jiems demonstruoja į projektą „Kuriame Respubliką“ įsitraukęs jaunimas. Tas pavyzdys skatina ne likti pasyviais, o veikti, ne užmerkti akis prieš matomas problemas, o jas spręsti, ne laukti nurodymų iš viršaus, o imtis kūrybinės iniciatyvos patiems. Galiausiai šis pavyzdys griauna ir nusistovėjusius stereotipus apie jaunimo pasyvumą ir atsakomybės vengimą.

„Kuriame Respubliką“ sukūrė platformą, leidusią mokiniams kartu su mokytojais patiems visoje Lietuvoje inicijuoti 120 pilietinių projektų. 
Svajonė ir iniciatyva įveikia visus barjerus

Dar viena problema, kurią, kalbėdami apie pilietiškumo ugdymą, mini mokiniai yra jų santykis su mokytojais ir vietos bendruomene. Esą mokytojai ne visada palaiko jų idėjas, dažnai primeta savąsias. Problema identifikuota, o „Kuriame Respubliką“ siūlo išeitį – užuot kovojus, mokiniams kartu su mokytojais dera inicijuoti projektus kartu. Taip jaunatviška energija ir ryžtas sudarys puikų tandemą su žiniomis ir patirtimi.

Nežinia nuo ko pradėti, kokios veiklos griebtis? Šį klausimą sau užduoda dažnas pilietis. O verta griebtis to, kas labiausiai rūpi. Štai Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo studentai dar neseniai patys suko galvą, kokią profesiją rinktis po mokyklos baigimo. Sprendė ir galiausiai apsisprendė, o šiandien nori padėti kitiems, kuriems šis klausimas lygiai taip pat neduoda ramybės. Tad kolegijos studentai į projektą pakvietė vyresniųjų klasių moksleivius, su kuriais lankėsi įvairiose įstaigose, organizacijose ir iš arti susipažino su kasdiene ten dirbančiųjų veikla. Moksleiviai turėjo galimybę pažvelgti į renginių režisieriaus, garso operatoriaus, reklamos dizainerio, staliaus, tekintojo, automechaniko, veterinaro, turizmo vadybininko, siuvėjo, žurnalisto, kosmetologo, kirpėjo, pradinių klasių mokytojo, užsienio kalbų mokytojo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo, ir kitų specialybių kasdienybę.

Savo ruožtu Pravieniškių Stasio Tijūnaičio pagrindinės mokyklos moksleiviams labiausiai rūpėjo beglobiai gyvūnai, tad jie inicijavo projektą „Noriu turėti namus“. Mokiniai ne tik ragina kitus priglausti beglobius gyvūnus, bet atlieka ir šviečiamąjį darbą siekdami užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnėliais. Mokiniai lankėsi gyvūnų globos namuose, surengė fotografijų, kuriuose žmonės užfiksuoti su savo geriausiais bičiuliais, parodą. Projektų įvairovė rodo, kad galimybių, kaip prisidėti prie Respublikos kūrimo, yra daug, tiesiog nereikia bijoti įgyvendinti tai, kas tau labiausiai rūpi.

Meilė Respublikai suvienija kartas

Kaip jau buvo užsiminta, pilietines iniciatyvas siekiantiems įgyvendinti mokiniams labai svarbi yra aplinkinių parama, geranoriškas bendradarbiavimas. Puikus pavyzdys čia galėtų būti Alytaus Putinų gimnazijos mokinių projektas. Alytiškiai apie tremtį mokėsi ne skaitydami vadovėlius, o gyvai bendraudami su tremtiniais. Gimnazistams svarbu, kad jų iniciatyva susilaukė pritarimo, kad jie buvo noriai buvusių tremtinių priimti, o pastariesiems svarbu, kad jaunoji karta jų nepamiršta. Viso šio kartų bendradarbiavimo rezultatas – virtualus Putinų rajono žemėlapis, kuriame suregistruoti visi čia gyvenantys tremtiniai. Ir visa tai tam, kad ne tik nebūtų pamiršta skaudi tautos praeitis, tačiau ir tam, kad būtų išklausyti ir išgirsti ir patys liudininkai.

Kartų bendravimui iššūkių kyla ir pačios mokyklos viduje. Domeikavos gimnazistai nusprendė parodyti, kad vyresnėliai ir mažesnieji gali būti ne konkurentai, ne abejingi vieni kitiems, ne užsidaryti situacijoje, kai vieni į kitus žvelgia tarsi iš aukšto, o kiti savo ruožtu pirmųjų vengia ar net prisibijo. Gimnazistai savo projektu „Auginkime vieni kitus“ įrodė, kad mokiniai, nepaisant kurioje klasėje jie besimokytų, gali būti bendražygiai, kuriuos vienija bendras tikslas tobulėti, daugiau sužinoti, padėti vieni kitiems. Taigi vyresnėliai tapo mažesniųjų korepetitoriais ir bent kartą per savaitę susitikdavo su pradinukais tam, kad padėtų jiems ruošti namų darbus, pasikartoti išmoktas temas. Ir svarbu čia ne tik siekiamas rezultatas, o ir pats procesas.

Lietuvos, miestų ir miestelių bei savo mokyklų patriotai

Šiandieninio jaunimo atžvilgiu neretai metami kaltinimai, kad jiems esą trūksta patriotizmo. Tačiau apsidairykime ir rasime įkvepiančių pavyzdžių. Štai projekte „Kuriame Respubliką“ dalyvaujantys Šiaulių „Romuvos“ gimnazistai neliko abejingi emigracijos problemai. Atlikę tyrimą, moksleiviai pristatė savo rekomendacijas, kaip skatinti jaunus žmones likti gimtinėje. Šiauliečiai siūlo didinti minimalų darbo užmokestį, reformuoti švietimo sistemą, gerinti studijų kokybę. Siūlo, nes jiems ne vis vien matant, kad mūsų jau mažiau nei trys milijonai. Tuo tarpu Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazistai inicijavo projektą „Mokomės mylėti tėvynę“. Mokiniai siekė išjudinti vietos bendruomenę, kad ši kartu minėtų šventes. Iškelti valstybinę vėliavą švenčių metu nėra tik formalumas, tai meilės tėvynei ženklas, liudija užventiškiai. Gimnazistai teigia, kad patriotizmas yra ugdomas įkvepiančiu pavyzdžiu, o ne baudomis ir grasinimais. O įkvepiančiu pavyzdžiu gali tapti kad ir 1000 popierinių trispalvių gervių išlankstymas Kovo 11-osios proga.

Rašytojas Balys Sruoga XX amžiaus pradžioje redagavo laikraštėlį pavadinimu „Pavieniui menki – drauge galingi“. Projektas „Kuriame Respubliką“ puikiai atspindi šį šūkį parodydamas, kad nebijodami svajoti, nevengdami dirbti ir įsipareigoti į draugę susibūrę mokiniai tikrai yra pajėgūs įgyvendinti pilietinius projektus, kurie keistų ne tik jų klasę ar mokyklą, tačiau turėtų reikšmės ir viso miesto ar miestelio, o gal ir šalies mastu.

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos moksleiviai savo pavyzdžiu liudija, kad svarbu būti ne tik savo šalies, tačiau ir savo miestelio, savosios mokyklos patriotais. Artėjant gimnazijos 95 metų jubiliejui, jie įgyvendino projektą „Kartų dialogas“. Pagrindinis jo siekis – atkurti mokyklos istoriją, kad ji būtų perduota ateities kartoms, o taip pat užmegzti kontaktą su tais, kurie šios gimnazijos suole sėdėjo dar gerokai anksčiau nei dabartinė karta. Surinktą gimnazijos istoriją mokiniai perduos mokyklos muziejui.

Pavieniui menki, o drauge galingi

Rašytojas Balys Sruoga XX amžiaus pradžioje redagavo laikraštėlį pavadinimu „Pavieniui menki – drauge galingi“. Projektas „Kuriame Respubliką“ puikiai atspindi šį šūkį parodydamas, kad nebijodami svajoti, nevengdami dirbti ir įsipareigoti į draugę susibūrę mokiniai tikrai yra pajėgūs įgyvendinti pilietinius projektus, kurie keistų ne tik jų klasę ar mokyklą, tačiau turėtų reikšmės ir viso miesto ar miestelio, o gal ir šalies mastu. Juk dideli dalykai prasideda nuo mažų. Ir visiškai nesvarbu, ar tu svajoji apie naują mokyklos vėliavą, aplinkos sutvarkymą, vietinės bendruomenės istorijos įamžinimą, profesijos pasirinkimą, svarbu, kad apskritai svajoji, kad renkiesi kurti Respubliką, o ne tik stebėti, kaip ją kuria kiti.

„Kuriame Respubliką“ projektas tęsis iki 2014 metų rugsėjo pabaigos. Tuo tarpu šių metų rudenį vyks nacionalinė konferencija, skirta pasidalinti geriausiomis pilietinės veiklos projektų patirtimis. Jos metu bus atrinkti trys geriausi ir sėkmingiausiai įgyvendinti projektai, kurie pretenduos tapti nacionaliniais.

Paskelbta Pakomentuoti

Garliavos jaunimas nori padovanoti miestui skverą

2013 m. rugpjūčio 8 d. pranešimas spaudai

Kol vasara lepina šiltais orais, Garliavos gyventojai vis dažniau užsuka į šalia Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos esantį skverą, kurį šį pavasarį pradėjo įrenginėti jos mokiniai. Šiandien sunku patikėti, kad prieš pusmetį čia kerojo brūzgynai, žemę dengė šiukšlės, niekam nereikalingi rakandai. Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos mokiniai sutvarkė nelegaliu sąvartynu tapusį sklypą, kad padovanotų miestui naują laisvalaikio zoną.

„Garliavoje trūksta parkų, skverų pasivaikščioti, pavedžioti augintinius, susitikti ir pabendrauti su draugais, kitais miesto gyventojais, – pasakoja Regina Juodsnukienė, Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir lietuvių kalbos mokytoja. – Mokiniai nusprendė prisidėti sprendžiant šią problemą ir ėmė gražinti maždaug pusės hektaro apleistą teritoriją.“
 
Į savanorišką talką gausiai susirinkusi mokyklos bendruomenė išpjovė šabakštynus, nušienavo sustabarėjusią žolę, surinko šiukšles, pradėjo formuoti medžių alėją, supylė kalnelį ir apsodino gėlėmis, pastatė per technologijų pamokas padarytus suolelius. Nors pokyčiai akivaizdūs, mokinių galvose sukasi daugybė sumanymų, kad skveras taptų dar patrauklesnis.

„Gera pradžia – pusė darbo. Supratę, kad gali keisti supančią aplinką, mokiniai dar labiau panoro ją gražinti, – džiaugiasi pedagogė. – Jaunimas norėtų apsodinti skverą gyvatvorėmis, įrengti daugiau gėlynų, suformuoti žvyro takelius, pastatyti lauko treniruoklių, įrengti vaizdo stebėjimo kamerų saugumui užtikrinti.“

Kad įgyvendintų savo sumanymus, mokiniai ketina bendradarbiauti su Garliavos seniūnija. Jei viskas klosis gerai, ateityje galbūt pavyks skverą dar labiau išplėsti.

„Svarbu suprasti, kad esame bendruomenės dalis, todėl negalime užsidaryti savo kieme – turime burtis ir kartu kurti visiems gražesnę aplinką. Tikimės, atsiras norinčiųjų prie mūsų prisijungti“, – sako direktoriaus pavaduotoja. 

Naujame skvere mokiniai jau surengė pirmąjį renginį – Garliavos bendruomenės naminių augintinių parodą ir susitikimą su kinologais. Tikimasi, kad jis taps patrauklia renginių, susibūrimų vieta, o skvero senųjų medžių paūksmėje įrengta „žalioji klasė“ paskatins mokytojus vesti joje dalį pamokų ir popamokinių užsiėmimų.

Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos projektas „Ateik ir Tu“ yra viena didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ iniciatyvų. Iš viso projekte „Kuriame Respubliką“ dalyvauja ir bendruomenių pilietiškumą žadina 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų – iš 30-ies savivaldybių.

Projektą, kuris tęsis iki 2014-ųjų rugsėjo pabaigos, įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Paskelbta Pakomentuoti

Lietuvos moksleiviai pilietinės galios turi daugiau nei visa visuomenė

Pranešimas spaudai, 2013 m. vasario 4 d.

Pilietinės visuomenės institutas (PVI) po dviejų metų pertraukos atliko Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2012 metais tyrimą. Jo ypatybė – šalia visos Lietuvos visuomenės papildomai tirta Lietuvos moksleivių pilietinė galia (2008 m. ir 2009 m. panašiai detaliau žvelgta į mokytojų, 2010 m. – į jaunimo pilietinę galią). Tyrimo duomenys ne tik leidžia detaliau įvertinti ir su visa visuomene palyginti Lietuvos moksleivių pilietiškumą, bet ir atskleidžia jų požiūrį į pilietinį ugdymą mokykloje.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvos visuomenės pilietinė galia per pastaruosius porą metų neaugo ir toliau išlieka pakankamai menka. Apskaičiuota 2012 m. pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 35 (iš 100 galimų). 2010 m. ši reikšmė buvo 35,5.

„Tačiau žvelgiant į visų ankstesnių metų duomenis, galime matyti, jog įvykę nežymūs pokyčiai yra kelių per didesnį laiko tarpą ypač gerai išryškėjančių tendencijų dalis: nuo 2007 m. nuosekliai auga gyventojų įsitraukimas į pilietines veiklas, tačiau lygiai taip pat be pertrūkio mažėja potencialus aktyvumas“, – pastebi Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.

Lietuvos moksleiviai pilietinės galios turi daugiau nei visi gyventojai (2012 m. moksleivių pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 47,6), ir tiek, kiek pilietinės galios turi Lietuvos mokytojai (2009 m. tirta Lietuvos mokytojų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 47,8).

Lietuvos moksleiviai iš kitų grupių išsiskiria aukštesniu pilietinės įtakos supratimu, kartu su mokytojais jie lenkia visą visuomenę pilietinio aktyvumo potencialu, tačiau, nors ir pralenkia visą visuomenę, bet mokytojams nusileidžia realiu pilietiniu aktyvumu. Pilietinio veikimo rizikų vertinimu bei domėjimusi viešaisiais reikalais moksleiviai nesiskiria nuo visuomenės. Ir bent jau paskutiniuoju aspektu galėtų imti pavyzdį iš savo mokytojų. 2012 m. tyrimo duomenys leidžia teigti, kad mokyklose sutelkta daugiau pilietinės galios nei visoje visuomenėje.Vertindamas pristatytus Pilietinės galios indekso rezultatus, Pilietinės visuomenės instituto ekspertas Darius Kuolys teigė: „Tyrimas rodo, kad visuomenė mato, jog per pastaruosius metus stiprėjo valdžios galios įtaka. Tuo metu savo galių stiprėjimo visuomenė nepastebi. Lietuvių politinė bendruomenė nesikuria, bet nyksta. Pakankamai didelis jaunimo ir mokytojų pilietinis potencialas teikia vilties, svarbu, kad jis nebūtų išbarstytas. Tyrimo rezultatai sako, kad būtina imtis valingų veiksmų švietime ir viešojoje erdvėje, kitaip ši būklė negerės.“

Moksleiviai aktyviau dalyvauja pilietinėse veiklose

Kaip ir ankstesniais metais, aktyviausiai Lietuvos gyventojai dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose bei aukoja labdarai – šiomis veiklomis per paskutiniuosius metus teigia užsiėmęs kas antras respondentas. Aktyviau dalyvaujama ir vietos bendruomenių veikloje – į ją įsitraukia 4 iš 10 apklaustųjų.Didesniu pilietiniu aktyvumu 2012 m. išsiskyrė patys jauniausieji – moksleiviai ir studentai. Visose vardintose veiklose be išimčių moksleiviai dalyvauja kur kas aktyviau. Patys didžiausi skirtumai – daug aktyvesnis įsitraukimas į aplinkos tvarkymo veiklas bei vietos bendruomenės veiklą. Ženkliai daugiau moksleivių dalyvauja ir visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje ar neatlygintinai – visuomeninėse ar pilietinėse kampanijose, taip pat daugiau jų dalyvavo religinės bendruomenės vykdomoje socialinėje veikloje, pilietinę poziciją aktyviau reiškė interneto erdvėje.

Mokyklose – daugiau pilietinio potencialo

Visai šaliai iškilus rimtai politinei, ekonominei ar kokia nors vietinės reikšmės problemai, moksleiviai yra ta visuomenė grupė, kuri yra labiausiai nusiteikusi imtis konkrečių veiksmų: tarp moksleivių ne tik kiek mažiau nusiteikusiųjų likti nuošalyje ar neapsisprendusiųjų kaip elgtis – tarp jų žymiai didesnė dalis nei visoje visuomenėje yra tų, kurie patys imtųsi organizuoti veiksmus problemoms spręsti. Šis nusiteikimo skirtumas imtis veiklos tarp moksleivių ir visos visuomenės atitinkamai siekia 30 proc. vietinės, 21 proc. ekonominės ir 9 proc. politinės problemos atveju.Moksleivių pilietinio aktyvumo potencialas labai stipriai susijęs su tuo, kiek tikri jie yra dėl savo artimiausios socialinės aplinkos – tėvų, mokytojų, bendraklasių ir kitų moksleivių, žmonių už mokyklos ribų palaikymo. Galima pastebėti, jog iš šių keturių veiksnių potencialus moksleivių pilietinis aktyvumas susijęs su įsitikinimu, jog veiklas palaikys žmonės už mokyklos ribų: kuo labiau tuo tikima, tuo didesnis ir potencialus pilietinis aktyvumas.

Moksleiviai labiau tiki piliečių galia paveikti sprendimus valstybėje

Didžiausią turimą įtaką sprendimų, darančių įtaką visai visuomenei ar atskiroms jos grupėms, priėmimui gyventojai įžvelgia valdžios institucijose: Prezidento ir Seimo narių įtaka vertinama vidutiniškai 9, valdininkų – 8 iš 10 balų. Daug galios priskiriama ir savivaldos institucijoms, verslininkams, žiniasklaidai (7 balai iš 10), šiek tiek – visuomeninėms organizacijoms, bendruomenėms (5 balai iš 10). Tuo tarpu mažiausiai įtakos sprendimų priėmimui, Lietuvos gyventojų nuomone, turi jie patys asmeniškai ir paprasti žmonės apskritai (3 balai iš 10).

Palyginę su visos visuomenės pateiktais vertinimais, matome, jog moksleiviai daug pozityviau nei visa visuomenė vertina savo pačių, paprastų žmonių, bei visuomeninių organizacijų ir bendruomenių turimą įtaką priimant visai visuomenei ar atskiroms jos grupėms svarbius sprendimus (vertina atitinkamai 4, 4 ir 6 balais iš 10). Kartu moksleiviai šiek tiek mažiau nei visa visuomenė vertina Seimo narių ir valdininkų, verslininkų, Prezidento, savivaldybių tarybų bei žiniasklaidos atstovų turimą įtaką sprendimų priėmimui.

Mažas domėjimasis viešaisiais reikalas, menkas politinis išprusimas

Bendras domėjimosi viešaisiais reikalais indeksas (sudarytas iš domėjimosi politinėmis, verslo ir ekonomikos, kultūros, sporto ir gyvenamosios vietovės naujienomis) 2012 metais skalėje nuo 0 iki 100 įgyja vidutinę reikšmę 41,0 ir per paskutiniuosius metus išlieka statistiškai reikšmingai nepakitęs. Taigi galime sakyti, jog Lietuvos gyventojai ir toliau gana vidutiniškai domisi viešaisiais reikalais.

Tyrime pastebėta, jog moksleiviai įvairių sričių naujienomis domisi mažiau, tačiau intensyviau. Kalbant apie politines naujienas, tarp moksleivių daugiausia yra politika beveik nesidominčių (55 proc.). Labiau ir greičiau šia sritimi domisi tik 3 iš 10. Apie politiką moksleiviai tiek su tėvais, tiek su draugais ar mokytojais išvis nesišneka arba šnekasi retai (kasdien, beveik kasdien šia tema su įvariomis grupėmis šnekasi tik 3-7 proc. apklaustų moksleivių, niekada – 14-24 proc.). Politika, anot moksleivių, yra mažiausiai tinkama tema pokalbiui su draugais.

 —

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Mindaugo Degučio parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas tiria nuo 2007 metų. Toks tyrimas atliktas jau penktąjį kartą.

Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų ir moksleivių apklausas atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. 

2012 m. Pilietinės galios indekso tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ (projekto kodas VP1-2.2-ŠMM-10V-02-006), kuris yra remiamas Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal Europos Komisijos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą.