Paskelbta Pakomentuoti

Lietuvos gyventojų geopolitinės nuostatos

Daugiau kaip pusė gyventojų Krymo prijungimą prie Rusijos vertina labai neigiamai, 8 proc. – labai teigiamai arba teigiamai. Krymo okupaciją dažniau neigiamai vertina lietuviai, teigiamai – rusų, lenkų ir kitų tautinių mažumų atstovai. Vis dėlto tarp teigiamai vertinančių Krymo prijungimą prie Rusijos yra ir nemažai lietuvių.

Dar vienas klausimas, kuris buvo užduotas PGI tyrimo dalyviams: ar sutinkate su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi negu dabar Lietuvoje? Pasiskirstymas tarp sutinkančių, nesutinkančių su šiuo teiginiu ir neturinčių nuomonės yra panašus, tačiau pastebėta tendencija, kad tarp manančių, kad sovietmečiu buvo geriau gyventi, yra daugiau tų gyventojų, kurie teigiamai vertina Krymo okupaciją.

Savo valstybės politinę santvarką Lietuvos gyventojai vertina palankiau nei Rusijos, tačiau prasčiau nei Vakarų Europos valstybių. Pernai, palyginti su 2006 metais, jie buvo prastesnės nuomonės apie visų minėtų valstybių politinę santvarką. 
Panašios tendencijos pastebėtos tiriant gyventojų požiūrį į Lietuvos, Rusijos ir Vakarų Europos valstybių ekonominę gerovę. Ji, gyventojų nuomone, visur sumenko, o Lietuva pagal šį rodiklį atsiduria tarp Rusijos ir Vakarų Europos šalių.

Išsamesni tyrimo rezultai – diagramose.

Lietuvos pilietinės galios indeksas pagal mokslininkų prof. dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Mindaugo Degučio parengtą metodiką tiriamas nuo 2007 metų. 2014 m. tyrimas yra pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis. Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas kartu su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kitais partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Paskelbta Pakomentuoti

Kodėl visuomenė vengia dalyvauti pilietinėse veiklose?

Kaip rodo 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimo respondentų nuomone, gyventojai, kurie inicijuoja ar dalyvauja pilietinės akcijose, veiklose gali susidurti su įvairiomis problemomis: būti laikomi aplinkinių keistuoliais, būti viešai užsipuolami, šmeižiami, sulaukti grasinimų susidoroti ar įtarinėjimų, kad veikia dėl savanaudiškų paskatų, prarasti darbą.

Mokiniai įžvelgia tas pačias rizikas kaip ir suaugusieji, tačiau mano, kad jos kiek mažiau tikėtinos.

Išsamesni tyrimo rezultai – diagramose.

Lietuvos pilietinės galios indeksas pagal mokslininkų prof. dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. Mindaugo Degučio parengtą metodiką tiriamas nuo 2007 metų. 2014 m. tyrimas yra pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis. Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas kartu su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kitais partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Paskelbta Pakomentuoti

Iškelta vėliava – ne formalumas, bet pagarbos valstybei ir tautai ženklas

2013 m. liepos 16 d. pranešimas spaudai

Šiandien, kai dažnas pavargo nuo valdžios pažadų, niurzga dėl menko uždarbio ir augančių kainų, o skalsesnio duonos kąsnio dairosi užsienyje, ramybės vis neduoda klausimas: ar tebemokame mylėti tėvynę? Kol daugelis mąsto, kaip sutelkti tautiečius ir atgaivinti meilę Lietuvai, Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokiniai ėmėsi veikti: parengė ir įgyvendino projektą „Mokomės mylėti tėvynę“. Jaunimas išmokė miestelio gyventojus susivienyti, per valstybines šventes iškelti trispalvę ir taip išreikšti pagarbą bei meilę savo tėvynei.

trispalve

„Pilietiškumui ugdyti pasitelkėme įvairias akcijas, o ne baudas ar grasinimus. Pasirinkome teisingai: liepos 6-ąją, minint Mindaugo karūnavimo dieną, miestelis kaip niekad gausiai pasipuošė trispalvėmis“, – pasakoja Jūratė Maziliauskienė, Š. Raganos gimnazijos istorijos mokytoja.

Kaip pastebi pedagogė, gyventojai dažnai tapatina valstybę su valdžia, o kai pastarąja nusivilia, ima maištauti prieš tėvynę: tampa abejingi jos problemoms, vengia iškelti vėliavą, nedalyvauja valstybiniuose renginiuose ir pan. Dalis gyventojų neiškelia trispalvės, nes neišgali jos nusipirkti, dar kiti – kaltina užmaršumą. Be to, dažnai žmonėms stinga žinių, kaip ir kada vėliava turi plazdėti prie jų namų. Daugelį šių problemų Š. Raganos gimnazijos mokiniams pavyko sėkmingai išspręsti.

Artėjant kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, jie parengė atmintines, kada ir kaip turi plevėsuoti trispalvės. Subūrė miestelio bendruomenę ir kartu su ja išlankstė 1000 trispalvių popierinių gervelių. Vėliau, traukdami tautiškas dainas, gimnazistai pajudėjo į miestelio gatves ir kiekvienam praeiviui įteikė paruoštas dovanėles. O kovo 11-ąją lankėsi pas gyventojus, prie kurių namų nebuvo vėliavų, diskutavo apie šios datos reikšmę, kvietė juos kitą kartą nelikti abejingus.

„Gyventojų reakcijos buvo įvairios: vieni džiaugėsi dovanomis ir norėjo už jas sumokėti, kiti –nepraleido progos paniurzgėti dėl sunkaus gyvenimo, mažų pensijų ir panašiai, – prisimena J. Maziliauskienė. – Suaugusiesiems nesmagu raudonuoti ir teisintis dėl savo abejingumo ar užmaršumo. Mokinių iniciatyvos paskatino aktyviau kelti trispalves.“

Vaida Klimašauskaitė, Š. Raganos gimnazijos būsima vienuoliktokė, įsitikinusi, kad pokyčiai prasideda nuo mažų darbų, o iškelta vėliava – ne formalumas, bet pagarbos valstybei ir tautai ženklas.

„Būtų šaunu, jei panašių iniciatyvų imtųsi ir kitų rajonų jaunimas. Kuo daugiau bus iškeliančiųjų trispalves, tuo daugiau bus ir jų pasekėjų“, – mano gimnazistė.

tvoros-zydi

Entuziazmo kupinas Užvenčio jaunimas taip pat suorganizavo pilietiškumo akciją „Savam krašte ir tvoros žydi“ ir išpuošė miestelio tvoras trispalvėmis gėlėmis. Mokslo metų baigimo šventėje prisiminė nusipelniusius kraštiečius, taip pat surengė ne vieną neatlygintinos kraujo donorystės akciją.  

Š. Raganos gimnazijos projektas „Mokomės mylėti tėvynę“ yra viena didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ iniciatyvų. Jų ėmėsi net 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų – iš 30-ies savivaldybių.

Projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014-ųjų rugsėjo pabaigos, įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Daugiau informacijos apie projektą „Kuriame Respubliką“ rasite interneto svetainėje www.kuriamerespublika.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/KuriameRespublika.

Paskelbta Pakomentuoti

Naršyk atsakingai rašyk

Raguvos gimnazija dalyvavo projekte „Kuriame Respubliką“. Gimnazistų komanda, kartu su projekto kuratore anglų kalbos mokytoja E. Timofejeva, pasirinkę temą „Pilietinės savimonės ugdymas elektroninėje erdvėje“ nesuklydo, nes ši tema yra aktuali ne tik mūsų gimnazijos bendruomenei, apimančiai mokinius, jų tėvus ir globėjus, bet ir kitoms Lietuvos mokykloms. Dauguma gimnazistų per įvykusią apklausą pripažino, kad naudodamiesi pokalbių svetainėmis ne visuomet vartoja taisyklingą lietuvių kalbą, dažnas yra išgyvenęs dėl elektroninių patyčių.

Raguvos gimnazistai planuodami ir kurdami projekto „Naršyk Atsakingai Rašyk“ veiklas siekė paskatinti gimnazijos bendruomenės narius (mokinius, jų tėvus bei globėjus, šeimos narius) atsakingai įvertinti savo elgesį, vartojamos kalbos taisyklingumą elektroninėje erdvėje. Visos veiklos buvo naudingos ir įdomios ne tik komandos nariams, bet ir visai mokyklos bendruomenei – anketa ir susitikimas su policijos atstovėmis suteikė progą mokiniams apsvarstyti ir įsivertinti savo elgesį elektroninėje erdvėje, išsisakyti ir pamėginti spręsti esamas problemas, paskatino mokinius bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su tėvais bet ir su socialiniais gimnazijos partneriais – policijos atstovais, socialiniais seniūnijos bei mokyklos darbuotojais.

Įdomiausia šio projekto veikla komandos nariams buvo komikso kūrimas. Komikso istorijas galvojo ne tik komanda, bet ir kitų klasių mokiniai. Pradinukai pripažino, kad knygelė tikrai įdomi ir „visai kaip gyvenime“ – istorijos atspindėjo mokinių kasdienybę ir jiems aktualius klausimus bei galimus jų sprendimus.

Drąsiai galime teigti, kad visos projekto metu vykdytos veiklos (anketa, susitikimai su socialiniais partneriais, viktorina ir komiksų knygelės kūrimas) gali būti lengvai panaudotos bet kurioje Lietuvos mokykloje. Šios veiklos gali pagyvinti klasės valandėles ir paskatinti mokinius spęsti jiems aktualias problemas bei įvertinti savo veiksmus elektroninėje erdvėje, taip pat padrąsinti tėvus ir kitus mokyklos bendruomenės narius bendradarbiauti, ne tik kilus problemoms, bet siekiant užkirsti jas.

Paskelbta Pakomentuoti

Andrius Navickas. Apie tirpstantį pesimizmą ir bręstančią Respubliką

Naivi iniciatyva?

Kai pirmą kartą išgirdau apie projektą Kuriame Respubliką, reagavau skeptiškai. Sutinku, kad pavadinimas gražus ir tikslai kilnūs, tačiau Lietuvoje jau porą dešimtmečių kalbama apie pilietiškumo svarbą, ir neretai susidaro įspūdis, jog, kaip kažkada sovietinė liaudis buvo raginama kurti komunistinę utopiją, taip dabar pokomunistiniai kraštai skelbia pilietinės visuomenės kūrimo vajų. Pats toks vajus savaime nėra blogas, tačiau bėda ta, kaip atskleidžia pilietinės galios indeksai, gausios kalbos apie pilietiškumą paprastai neišspaudžia nė lašelio tikro pilietinio veikimo lietaus.

Paradoksalu, bet, jei ne šis skepticizmas, veikiausiai nebūčiau sutikęs įsigilinti į projektą ir pats apsilankyti moksleivių regioniniuose susitikimuose ir po gerą pusdienį padirbėti kartu su projekte dalyvaujančiais jaunais žmonėmis. Esu apsikrovęs įvairiausiais darbais, bet norėjosi suprasti, kodėl žmonės, kuriuos gerbiu ir vertinu jų išmintį, ėmėsi tokios, kaip man atrodė, naivios iniciatyvos, pasiūlė dar vieną „pilietinį žaidimą“.

Teko dalyvauti renginiuose Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Vilkaviškyje, Kauno rajone. Pats nustebau, kai supratau, jog gailiuosi, kad neteko apsilankyti ir kituose susitikimuose, nes įsitikinau, kad per tas dienas, kurias praleidau klausydamasis, kalbėdamasis, diskutuodamas su moksleiviais gavau kur kas daugiau nei sugebėjau jiems duoti.

Važiuoti dviračiu, o ne vien mokytis kelių eismo taisyklių

Nemaža dalis moksleivių bei juos atlydėjusių mokinių, kuriuos sutikau, į projektą jungėsi atsargiai. Tiesa, teko sutikti ir keletą stulbinamos energijos pedagogų ir moksleivių, kurie tiesiog tryško kūrybiškumu. Bendraujant su jais, reikėjo ne tiek juos įkvėpti, kiek net raminti ir siūlyti nebandyti pakeisti Lietuvos vienu kirčiu, bet pradėti nedideliais žingsneliais. Žvelgiant į šiuos entuziastus iš provincijos mokyklų, dar kartą turėjau pripažinti, jog didmiesčių jaunimui įvairių laisvalaikio praleidimo galimybių gausa net daro „meškos paslaugą“ ir stingdo. Tiesa, vėlgi derėtų vengti apibendrinimų, nes ne vienas, pavyzdžiui, Kauno moksleivis atskleidžia ne tik didžiulį potencialą, bet ir nuoširdų norą veikti bendram labui.

Tačiau grįžkime prie tų, kurie, kaip ir aš, į projektą žvelgė atsargiai. Ne vienas moksleivis prisipažino, kad dalyvauti projekte pastūmėjo mokytoja, projekto pradžioje teko stebėti ir tokią situaciją, kai mokytojai entuziastingai vadovauja, o moksleiviai tik klusniai vykdo direktyvas.

Tokia situacija tik patvirtino prieš projekto „Kuriame Respubliką“ pradžią atlikto kokybinio tyrimo apie pilietinio ugdymo problemas mokyklose išvadas. Pasak šio tyrimo, pilietinis ugdymas vertinamas kaip vienas iš mažiausiai reikalingų dalykų mokykloje. Ne tik moksleiviai, bet ir pedagogai prisipažįsta, jog skiria jam mažiau dėmesio nei kitoms pamokoms. Pagrindinė priežastis – pilietinio ugdymo pamokos nuobodžios, pateikiama informacija greit užsimiršta kaip nereikšminga.

Kiek suprantu, nemaža dalis projekto dalyvių taip pat baiminosi, kad projektas nevirstų dar vienu pilietinių deklaracijų lietumi. Tačiau smagu pripažinti, mes, skeptikai, neįvertinome projekto sumanytojų. Jau pirmojo susitikimo su moksleiviais pradžioje, kuriame buvo aptariama projekto eiga, pradėti svarstymai apie tai, kas konkrečiai bus daroma, buvo išsakyta svarbiausia žinia: „Galima daug klausytis apie tai, kokia gera susisiekimo priemonė yra dviratis, kantriai mokytis kelių eismo taisyklių, tačiau vienintelis būdas iš tiesų išmokti važiuoti dviračiu ir tai pamėgti – tai sėsti ant dviračio ir bandyti.“

Nors projekto „Kuriame Respubliką“ susitikimuose buvo nemažai kalbama apie respublikoniškas vertybes, bendrojo gėrio, bendrystės, pilietinių dorybių svarba, tačiau visa tai buvo sumanyta ne kaip tikro pilietinio veikimo pakaitalas, bet kaip išmintingas postūmis.

Beje, kai tenka skaityti projekto „Kuriame Respubliką“ projekto kritikų pasisakymus, jog esą šis projektas gali tam tikru būdu silpninti tautinę moksleivių tapatybę, jog jo sumanytojai supriešina tautiškumą ir pilietiškumą, net nežinau – ar juoktis, ar pykti. Pirmiausia akivaizdu, kad tokie kritikai niekada patys nebuvo nė viename projekto renginyje, nepasidomėjo, kaip ir ką veikia moksleiviai, dalyvaujantys projekte. Kita vertus, jei manoma, kad priminimas moksleiviams, jog laisvė negali būti atsieta nuo atsakomybės, kad bendruomeniškumas nėra kliūtis puoselėti žmogaus teises, jog valstybės gyvenimas – visų mūsų reikalas, kaip nors prieštarauja tautiškai brandaus moksleivio ugdymui, tai panašu, jog daliai „tautiškumo“ entuziastų patiems derėtų sugrįžti į mokinio suolą.

Nuo pat pirmojo projekto susitikimo moksleiviai buvo skatinami ne tik diskutuoti, bet ir veikti, akcentuota, kad svarbu yra ne tik rezultatas, bet ir pats procesas. Išmokti kartu spręsti problemas, sugebėti veikti komandoje, kūrybiškai  sujungti turimus talentus – tai patirtis, kuri neabejotinai bus naudinga kiekvienam jaunam žmogui jo gyvenime. Labai smagu buvo matyti, kaip ir nemaža dalis mokytojų, regis, pirmą kartą į pilietinį ugdymą pažvelgė visai kitaip ir į moksleivius ėmė žiūrėti ne tik kaip į „ganomuosius“, bet kaip bendražygius.

 Žaismingas pilietiškumas

 Tiesa, dėl vieno dalyko buvau teisus nuo pradžių. Projekte „Kuriame Respubliką“ iš teisų yra labai daug žaismės. Tačiau tai, mano įsitikinimu, yra dar viena šio projekto stiprybė.

Kaip rašo žymus šiuolaikinis psichoterapeutas Rollo May, viena iš priežasčių, kodėl šiuolaikiniai žmonės patiria labai daug frustracijos, nuolat  kartojama iliuzija, jog „mes galime viską“. Viena vertus, žmogui kartojama, kad jis gali perkurti savo gyvenimą ir aplinką kaip tinkamas, kita vertus, jo paties kasdienė patirtis rodo visai ką kita – tikri pokyčiai yra sudėtingi. Išpūsta laisvės samprata, pasak R. May, ji veda prie desperacijos ir savigraužos. Tai nereiškia, kad mes nieko negalime. Tačiau labai svarbu suprasti, jog kiekviena ilga kelionė prasideda pirmuoju žingsniu, viskam reikia kantrybės ir pastangų.

Svarbu, jog projekto dalyvaujantys moksleiviai įsisąmonino, kad nėra realu kurti didžiulės pilietinės pertvarkos vizijos, bet reikia pradėti nuo savo aplinkos, nuo to, kas įmanoma, ir tada iš tiesų daug ką galima pakeisti.

Štai Garliavos A. Mitkaus vidurinės mokyklos moksleiviai sutvarkė nelegaliu sąvartynu tapusį parką, Kauno Šv. Pranciškaus mokyklos moksleiviai kartu su Aleksoto bendruomene paprasčiausiai pradžiugino miestiečius originaliais mozaikiniais suoliukais ir privertė ne vieną nusišypsoti, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazistai paskatino vietos bendruomenę kartu minėti šventes, Pravieniškių Stasio Tijūnaičio pagrindinės mokyklos moksleiviai sugebėjo atkreipti vietinių žmonių dėmesį į beglobių gyvūnų problemą, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniai kuria atvirą galeriją, kuri džiugins miestelio gyventojus ir t.t. Daugybė įvairių projektų, pradedant nuo rekomendacijų, kaip kovoti su emigracija, formulavimo, iki žaismingų ekologinių iniciatyvų.

Norite ko nors „rimtesnio“? Tai gal pabandykite patys. Juk daug smagiau ne kritikuoti tamsą, bet uždegti bent po žvakelę, ką ir daro „Kuriame Respubliką“ dalyviai. Na, o tai, kad „mažo projektėlio“ įgyvendinimas kiekvienai dalyvių komandai yra ne sunki pareiga, bet džiaugsmas ir žaismė, mano galva, yra geriausia pamoka ir kitiems pilietiškumo skatinimo projektams. Žmonės turi jausti bendros veiklos malonumą, o ne žvelgti į ją, kaip į pakinktus, kuriuos tenka tempti.

Kas toliau?

Kai projekto pradžioje diskutavau su jo sumanytojais, nelabai tikėjau, kad iš „mažų projektų“ gali išaugti pilietinė iniciatyva, kūrybiškumu ir paveikumu galinti konkuruoti su „Darom“ talkomis. Kita vertus, juk ir „Darom“ kadaise prasidėjo nuo kelių žmonių, kurie aplinkiniams atrodė keistuoliai, užsispyrimo ir kūrybiškumo. Todėl dabar nekantriai laukiu baigiamojo „Kuriame Respubliką“ etapo, kai bus atrinkti trys projektai, kuriuos siūloma pakylėti iki nacionalinio lygmens.

Atrinkti tik tris nugalėtojus bus sunku, nes vertų dėmesio iniciatyvų yra kur kas daugiau. Kita vertus, tikraisiais nugalėtojais, mano įsitikinimu, jau tapo visi „Kuriame Respublika“ projekto dalyviai.

Ar iš pesimisto tapau optimistu? Noriu tikėti, kad šiandien esu realistas. Respublikos kūrimas – labai ilgas procesas, tam reikia daug kantrybės. Tačiau kai žmonės išmoksta veikti solidariai ir patiki, jog kartu daug gali nuveikti, pradeda dygti Respublikos daigai, ir tai teikia vilties. Motina Teresė, įrodžiusi, kiek gali vieno žmogaus pasiaukojimas, kartodavo, jog mes net neįsivaizduojame, kiek gero gali padaryti viena šypsena. Mano įsitikinimu, projektas „Kuriame Respubliką“ – tai pilietiškumo šypsnys, kuris tikrai turi prasmę.

Paskelbta Pakomentuoti

Lazdijų jaunimas kurs paveikslų galeriją po atviru dangumi

Pranešimas spaudai 2013 m. rugsėjo 9 d.

Ar kada lankėtės paveikslų galerijoje po atviru dangumi? Jau šį rudenį užsukti į tokią galeriją pakvies Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniai. Pirmąją ekspoziciją sudarys dvylika paveikslų, kuriuose gimnazistai atskleidžia naują ir netikėtą požiūrį į zodiako ženklus.

„Šiuo metu rekonstruojamas greta mokyklos esantis parkas. Kad miestiečiai jį pamėgtų, nepakanka išpjauti krūmus, išgrįsti takelius ar pasodinti pievelę, reikia padaryti jį jaukų ir išskirtinį, papuošti įdomiais darbais, – sako Virginija Spitrienė, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui. – Nusprendėme, kad geriausiai tam tinka paveikslų galerija.“

Ilgai nelaukę mokiniai atsidavė kūrybai. Remdamiesi etnologo Liberto Klimkos darbais ir naudodami saulės, žemės, medžių ir kitus etnografinius motyvus, jaunuoliai naujai pažvelgė į kiekvieną zodiako ženklą. Vienoje paveikslo pusėje jie vaizdavo zodiako ženklus, kitoje – geriausiai juos atspindinčius metų laikus.

Mokiniai piešė ant plokščių vandeniui atspariais dažais, dažniausiai vieną darbą kūrė keliese. Visi paveikslai skirtingo dydžio, netaisyklingų formų.

„Kai tik bus baigta parko rekonstrukcija, jame pastatysime paveikslus, – planais dalijasi V. Spitrienė. – Ateityje norėtume papildyti ekspoziciją – tarkim, kiekviena abiturientų laida galėtų padovanoti parkui po originalų piešinį ar skulptūrą.“

Siekiant apsaugoti paveikslus nuo lietaus ir sniego, planuojama virš jų įrengti stogelius. Tikimasi, kad paveikslai parko lankytojus džiugins maždaug penkerius metus, vėliau juos teks atnaujinti.

Mokiniai turi ir daugiau sumanymų, kaip paversti parką patrauklia laisvalaikio praleidimo vieta. Jie ketina rūpintis jo aplinka, įrengti gėlynų, pastatyti atminimo lenteles nusipelniusiems gimnazijos mokiniams.

Įkurti paveikslų galeriją po atviru dangumi Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos jaunimą paskatino didžiausias Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektas „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“. Jame iš viso dalyvauja ir savo iniciatyvas įgyvendina 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų – iš 30-ies savivaldybių.

Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais: Ateitininkų federacija, Lietuvos Švietimo centrų darbuotojų asociacija, VšĮ „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“, VšĮ „Mes Darom“ ir kitais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Paskelbta Pakomentuoti

Kauną papuošė originalūs mozaikiniai suoliukai

Pranešimas spaudai 2013 m. rugsėjo 6 d.

Iš atliekų galima sukurti daugybę gražių, originalių ir praktiškų daiktų. Puikų pavyzdį, kaip niekam nereikalingus daiktus panaudoti dar kartą, parodė Kauno šv. Pranciškaus mokyklos mokiniai. Jie kartu su Aleksoto mikrorajono bendruomene iš sudužusių indų ir keramikinių plytelių šukių kūrė mozaikas, kuriomis apklijuoti betono blokai tapo įspūdingais suoliukais ir papuošė poilsio aikštelę prie mokyklos.

„Kad mus suptų gražesnė aplinka, nereikia didelių investicijų, pakanka šiek tiek noro, laiko ir kūrybingumo. Siekėme, kad tai suprastų ne tik mūsų mokiniai, bet ir kiti Aleksoto gyventojai: skatinome jų kūrybingumą, bendruomeniškumą ir atsakingą vartojimą“, – pasakoja Rasa Krulikauskienė, Aleksote įsikūrusios Kauno šv. Pranciškaus mokyklos anglų kalbos mokytoja.

Mokiniai noriai rinko ir nešė į mokyklą lėkščių, puodelių ir kitų indų duženas, plytelių nuolaužas. Vėliau technologijų pamokose mokėsi kurti mozaikas: iš šukių dėliojo įvairiaspalvius paveikslus ir klijavo ant tinklelių. Mozaikoms tinka visos šalčiui ir drėgmei atsparios medžiagos, o derinti spalvas ir dėlioti raštus kiekvienas gali pagal savo fantaziją.

„Kad mozaikų būtų kuo daugiau ir įvairesnių, pramokę šio amato, mokiniai surengė kūrybines dirbtuves Aleksoto bendruomenei. Į jas gausiai susirinko ir kūrybai atsidavė pedagogai, tėvai, esami ir buvę mokiniai, taip pat tik ateityje į mokslus kibsiantys mažieji“, – džiaugiasi R. Krulikauskienė.

Visi susirinkusieji energingai sukosi prie šukėmis nuklotų stalų. Renginio dalyvius konsultavo ir kurti mozaikas mokė mokiniai, taip pat viena iniciatyvos autorių, technologijų mokytoja Kristina Alesienė. Pamažu gimė vienas už kitą gražesni, originalesni darbai, juose sudėlioti mokyklos simboliai, gamtos motyvai – drugeliai, gėlės ir kt.

„Smagu, kad Aleksoto gyventojai palaikė mūsų idėją kurti gražesnę aplinką, – džiaugiasi Vaida Drūlytė, šv. Pranciškaus mokyklos vienuoliktokė ir viena iš kūrybinių dirbtuvių organizatorių. – Supratome, kad galime telkti bendruomenę ir visi kartu nuveikti daug prasmingų darbų.“

Sudėliotas mozaikas mokiniai glaistė, klijavo ant betono blokų. Aikštelėje prie mokyklos iš viso pastatyti aštuoni originalūs suoliukai.

Anot pedagogės, rudenį ir pavasarį aikštelėje bus įkurta „žalioji klasė“ ir vyks dalis pamokų. Tikimasi, kad čia mokiniai dažniau leis pertraukas, ant suoliukų prisės pabendrauti ir kiti aleksotiškiai.

Po kūrybinių dirbtuvių liko įvairiausių šukių. Mokinių galvose gausu sumanymų, kaip jas panaudoti. Vienas jų – įrengti poilsio zoną Marvos upelio slėnyje.

Telkti bendruomenę, kurti originalius suoliukus ir gražinti aplinką Kauno šv. Pranciškaus mokyklos mokiniai pasiryžo po to, kai prisijungė prie didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“. Jame iš viso dalyvauja ir savo iniciatyvas įgyvendina 120 švietimo įstaigų iš 30-ies savivaldybių.

Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Paskelbta Pakomentuoti

Dalyvauti rinkimuose reikia mokytis nuo mažens

2013 m. rugpjūčio 28 d. pranešimas spaudai

Pernai rudenį rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą dalyvavo vos šiek tiek daugiau nei pusė Lietuvos piliečių. Nejaugi kas antram tautiečiui nerūpi, kas gins jo interesus? O gal lietuviai nemoka priimti sprendimų valstybei svarbiais klausimais arba – dar blogiau – nesuvokia rinkimų prasmės? Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai įsitikinę – dalyvauti rinkimuose ir atsakingai priimti sprendimus būtina mokytis nuo mažens. Kad įgytų šių įgūdžių, jie pasiryžo stiprinti mokinių savivaldą.

„Daugelis gyventojų yra apatiški, nusivylę politika, mieliau niurzga ir kritikuoja kitus, nei reiškia savo valią prie balsadėžių. Piliečiu ne gimstama, bet tampama, todėl būtina nuo mažens ugdyti pilietinį sąmoningumą, mokyti apsispręsti, įveikti mokyklos, o vėliau – ir visos valstybės problemas, – sako Danguolė Tauginienė, Senamiesčio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja. – Jaunuoliai turi kuo geriau suvokti, kokią įtaką jie gali daryti, kaip vyksta rinkimai ir kodėl svarbu juose dalyvauti.“

balsavimas

Šių metų pavasarį įvyko pirmieji demokratiški rinkimai į Senamiesčio pagrindinės mokyklos mokinių parlamentą. Jaunimas parodė puikų pavyzdį, kaip iš tiesų reikia balsuoti: rinkėjų aktyvumas siekė 80 procentų. Penkiolika 5–10 klasių atstovų vieniems metams išrinkti į mokinių parlamentą.

 „Parengėme mokinių parlamento nuostatus, nustatėme kriterijus, kas gali tapti jo nariais. Vyko agitacinė kampanija, kandidatai pristatė savo programas, – pasakoja D. Tauginienė. – Rudenį parlamentarai rinks savo pirmininką, sudarys drausmės, popamokinės veiklos ir kitus komitetus.“ 

Senamiesčio pagrindinės mokyklos mokinių parlamento narys Šarūnas Šanteriovas apgailestauja, kad daugelis bendramokslių yra pasyvūs, lūkuriuoja, kol iniciatyvos imsis kiti. Vienas svarbiausių mokinių parlamento tikslų – budinti prigesusį jaunuolių entuziazmą ir įkvėpti veikti išvien.

„Visi mokomės toje pačioje mokykloje, todėl turime ja rūpintis. Aiškinsimės, kokios problemos neduoda mokiniams ramybės, ir bandysime kartu jas įveikti, – pasakoja Š. Šanteriovas. – Ruošiamės labai rimtai dirbti, tikimės, kad mus palaikys ir kiti mokiniai.“

Be parlamento, Senamiesčio pagrindinėje mokykloje taip pat veikia mokinių taryba, kurią sudaro klasių seniūnai. Tikimasi, kad veikdamos kartu mokinių savivaldos institucijos efektyviau spręs jaunimo problemas, pasiūlys naujų idėjų.

balsu skaiciavimas

Aktyvinti mokinių savivaldą ir perprasti rinkimų procedūras Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos jaunuoliai nusprendė prisijungę prie didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“. Jame iš viso dalyvauja ir savo iniciatyvas įgyvendina 120 švietimo įstaigų iš 30-ies savivaldybių.

Projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014-ųjų rugsėjo pabaigos, įgyvendina VšĮ Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Paskelbta Pakomentuoti

Lentvario švietimo bendruomenei svarbūs kartų ryšiai

Laikas nenumaldomai skuba pirmyn. Rodos, vieną dieną semiesi žinių mokykloje, kitą – jau lydi į ją vaikus, dar kitą – vaikaičius. Dažnai Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos slenkstį mina kelios šeimų kartos. Siekdami, kad gimnazija taptų dideliais namais, į kuriuos visada malonu ir gera sugrįžti, arba, kaip sako gimnazijos direktorius Jonas Kietavičius, kiekvienas ateitų su šypsena, mokiniai nusprendė stiprinti kartų bendradarbiavimą, ugdyti tarpusavio supratimą ir toleranciją.

Paskelbta Pakomentuoti

Alytus – jaunimo miestas: misija įmanoma?

2013 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas spaudai

Ko reikia, kad jaunuoliai pamiltų gimtąjį miestą ir po studijų sugrįžtų į jį kupini naujų idėjų bei įgūdžių joms įgyvendinti? Alytaus kolegijos studentai, pasitelkę jaunimo organizacijas, pasiryžo didžiausią Pietų Lietuvos miestą paversti jaunimo traukos centru. Pasak pačių studentų, ne valdininkai, bet jauni žmonės turi kurti tokį miestą, kuriame norėtų gyventi.

„Pavasarį surengėme diskusiją, ar Alytus gali tapti jauno žmogaus miestu, ir įsitikinome, kad mokiniai, studentai, jaunimo organizacijų atstovai ir kiti aktyvūs miestelėnai tiki, kad tai išties įmanoma, – pasakoja Robertas Valuckas, laikinai einantis Alytaus kolegijos studentų atstovybės prezidento pareigas. – Tik dirbdami išvien galime pasiekti teigiamų pokyčių, todėl nusprendėme stiprinti jaunimo organizacijas, skatinti jas aktyviau telkti jaunimą ir imtis naujų iniciatyvų.“ 

Anot Tomo Nikulino, Alytaus visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininko, dažniausiai jaunimą liūdina tai, kad Alytuje sunku įsidarbinti, siūloma per mažai pramogų, trūksta laisvalaikio praleidimo vietų.

Nors jaunuoliai nestokoja įvairių sumanymų, kaip padėti jaunoms šeimoms, skatinti pradedančius verslininkus, turtinti alytiškių laisvalaikį, tačiau neturi ir nežino, kur gauti lėšų šiems sumanymams įgyvendinti. Kad idėjos taptų realiais darbais, Alytaus kolegija kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba surengė mokymus, kaip tinkamai ir kokybiškai parengti nacionalinius ir tarptautinius projektus.

„Jaunimo organizacijų atstovams pristatėme įvairius paramos fondus, aiškinome, kaip teisingai pildyti projektų paraiškas, – teigia R. Valuckas. – Daugelis susirinkusiųjų neturėjo patirties rengiant ir įgyvendinant projektus arba jos turėjo mažai.“

Jau šį savaitgalį, rugpjūčio 17–18 d., Alytaus kolegija kartu su savanorių centru „Tėviškės namai“ kviečia į dar vienus mokymus – šį kartą laukiami savanorių koordinatoriai. Tikimasi, kad po mokymų jaunimo organizacijos gebės patraukliau pristatyti vykdomą veiklą ir sulauks daugiau norinčiųjų prie jos prisidėti. Spalio mėnesį bus surengti mokymai naujiesiems savanoriams.  
„Jaunimo organizacijoms labai reikalingi savanoriai, ypač per įvairius renginius, akcijas. Viliamės, kad po mokymų jų gretos išaugs“, – sako T. Nikulinas.

Stiprinti jaunimo organizacijas ir kurti jaunimui patrauklų miestą Alytaus kolegija ėmėsi, kai prisijungė prie didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“. Iš viso jame dalyvauja ir savo iniciatyvas įgyvendina 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų – iš 30-ies savivaldybių. 
 
Projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014-ųjų rugsėjo pabaigos, vykdo VšĮ Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.