Paskelbta Pakomentuoti

Iškelta vėliava – ne formalumas, bet pagarbos valstybei ir tautai ženklas

2013 m. liepos 16 d. pranešimas spaudai

Šiandien, kai dažnas pavargo nuo valdžios pažadų, niurzga dėl menko uždarbio ir augančių kainų, o skalsesnio duonos kąsnio dairosi užsienyje, ramybės vis neduoda klausimas: ar tebemokame mylėti tėvynę? Kol daugelis mąsto, kaip sutelkti tautiečius ir atgaivinti meilę Lietuvai, Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokiniai ėmėsi veikti: parengė ir įgyvendino projektą „Mokomės mylėti tėvynę“. Jaunimas išmokė miestelio gyventojus susivienyti, per valstybines šventes iškelti trispalvę ir taip išreikšti pagarbą bei meilę savo tėvynei.

trispalve

„Pilietiškumui ugdyti pasitelkėme įvairias akcijas, o ne baudas ar grasinimus. Pasirinkome teisingai: liepos 6-ąją, minint Mindaugo karūnavimo dieną, miestelis kaip niekad gausiai pasipuošė trispalvėmis“, – pasakoja Jūratė Maziliauskienė, Š. Raganos gimnazijos istorijos mokytoja.

Kaip pastebi pedagogė, gyventojai dažnai tapatina valstybę su valdžia, o kai pastarąja nusivilia, ima maištauti prieš tėvynę: tampa abejingi jos problemoms, vengia iškelti vėliavą, nedalyvauja valstybiniuose renginiuose ir pan. Dalis gyventojų neiškelia trispalvės, nes neišgali jos nusipirkti, dar kiti – kaltina užmaršumą. Be to, dažnai žmonėms stinga žinių, kaip ir kada vėliava turi plazdėti prie jų namų. Daugelį šių problemų Š. Raganos gimnazijos mokiniams pavyko sėkmingai išspręsti.

Artėjant kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, jie parengė atmintines, kada ir kaip turi plevėsuoti trispalvės. Subūrė miestelio bendruomenę ir kartu su ja išlankstė 1000 trispalvių popierinių gervelių. Vėliau, traukdami tautiškas dainas, gimnazistai pajudėjo į miestelio gatves ir kiekvienam praeiviui įteikė paruoštas dovanėles. O kovo 11-ąją lankėsi pas gyventojus, prie kurių namų nebuvo vėliavų, diskutavo apie šios datos reikšmę, kvietė juos kitą kartą nelikti abejingus.

„Gyventojų reakcijos buvo įvairios: vieni džiaugėsi dovanomis ir norėjo už jas sumokėti, kiti –nepraleido progos paniurzgėti dėl sunkaus gyvenimo, mažų pensijų ir panašiai, – prisimena J. Maziliauskienė. – Suaugusiesiems nesmagu raudonuoti ir teisintis dėl savo abejingumo ar užmaršumo. Mokinių iniciatyvos paskatino aktyviau kelti trispalves.“

Vaida Klimašauskaitė, Š. Raganos gimnazijos būsima vienuoliktokė, įsitikinusi, kad pokyčiai prasideda nuo mažų darbų, o iškelta vėliava – ne formalumas, bet pagarbos valstybei ir tautai ženklas.

„Būtų šaunu, jei panašių iniciatyvų imtųsi ir kitų rajonų jaunimas. Kuo daugiau bus iškeliančiųjų trispalves, tuo daugiau bus ir jų pasekėjų“, – mano gimnazistė.

tvoros-zydi

Entuziazmo kupinas Užvenčio jaunimas taip pat suorganizavo pilietiškumo akciją „Savam krašte ir tvoros žydi“ ir išpuošė miestelio tvoras trispalvėmis gėlėmis. Mokslo metų baigimo šventėje prisiminė nusipelniusius kraštiečius, taip pat surengė ne vieną neatlygintinos kraujo donorystės akciją.  

Š. Raganos gimnazijos projektas „Mokomės mylėti tėvynę“ yra viena didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ iniciatyvų. Jų ėmėsi net 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų – iš 30-ies savivaldybių.

Projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014-ųjų rugsėjo pabaigos, įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Daugiau informacijos apie projektą „Kuriame Respubliką“ rasite interneto svetainėje www.kuriamerespublika.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/KuriameRespublika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *