Paskelbta Pakomentuoti

Apie projektą „Kuriame Respubliką“

1997 metų Bendrosios programos kėlė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklai nelengvus uždavinius – „išauginti jaunuolius ir jaunuoles, norinčius ir gebančius gyventi demokratijos sąlygomis: ne prisitaikančius prie pokomunistinės krašto tikrovės, bet pajėgius šią tikrovę ryžtingai keisti“, „dėti pagrindus piliečių bendruomenei, pajėgiančiai valingai ir atsakingai kurtis savo istorinį likimą“. Šiandien aiškėja, jog šie uždaviniai negali būti sėkmingai įgyvendinti neįdiegus mokyklose pilietinio veikimo praktikų, nepapildžius formalaus ugdymo neformaliuoju pilietiniu švietimu.

Pilietinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose vis dar išlieka pernelyg teorinis. Todėl mokiniai ir mokinės neretai stokoja brandžiam pilietiniam gyvenimui reikalingų veikimo praktikų, gebėjimų įgytas žinias sieti su aktyviu pilietiniu dalyvavimu ir bendruomenei aktualių problemų sprendimu. Projekto paskirtis – konkrečiomis pilietinio veikimo praktikomis papildyti pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose vykstantį ugdymą bei kolegijų studijas, pilietinio veikimo moduliais atnaujinti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas.

Pasirėmus atliktais jaunimo bei mokytojų pilietinės galios ir pilietinio švietimo būklės tyrimais, per 120 atrinktų mokyklų bendruomenių (po 3-4 30-yje savivaldybių) įvairių sričių ekspertams padedant bus išmokytos rengti ir įgyvendinti visuomenei reikšmingus pilietinės veiklos projektus, sėkmingi mokyklų projektai bus išplėtoti iki nacionalinių projektų ir įgyvendinti visoje Lietuvoje, o aprašyti jų modeliai taps pateikti visoms krašto mokykloms kaip pilietinio veikimo metodinės priemonės. Mokytojai, dėstytojai, mokiniai ir studentai įgis naujų pilietinio veikimo ir dalyvavimo viešojoje politikoje kompetencijų, bus sustiprintos jų ir projekte dalyvausiančių vietos bendruomenių pilietinės galios, sutvirtintas asmeninis ryšys su Lietuvos valstybe. Taip pat bus išplėtoti mokyklų ir vietos bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų ryšiai, sustiprintas pagrindinių mokyklų, gimnazijų ir kolegijų bendradarbiavimas. Parengti regioniniai ir nacionaliniai pilietinio veikimo projektai žiniasklaidos ir socialinės reklamos pagalba bus plačiai pristatyti visuomenei kaip pasitikėjimą piliečių galiomis skatinantys sėkmės pavyzdžiai. Mokyklos ir vietos bendruomenės pateiks visuomenei, savivaldybėms ir valdžios institucijoms konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti piliečiams opias krašto raidos problemas.

Šio projekto siekis – sutelkti mokyklų bei vietos bendruomenėse slypintį pilietinį potencialą ir nukreipti jį demokratinės respublikos kūrimui. Jo metu mokyklos ir vietos bendruomenės bus mokomos veikti kaip mažosios respublikos – kaip savarankiškos, demokratiškai bendrus reikalus tvarkančios laisvų ir atsakingų žmonių bendrijos. Teisės, viešosios politikos, nevyriausybinių organizacijų veiklos, viešųjų ryšių ir kitų ekspertų padedamos jos identifikuos opiausias savo, vietos bei viso krašto problemas ir, pasiremdamos projektų įgyvendinimo metodu, mokysis jas praktiškai spręsti. Konkretūs bendruomenių projektai aprėps tokius viešosios politikos klausimus kaip emigracija, korupcija, skurdas, valdžios viešumas ir skaidrumas, aplinkosauga ir paveldosauga, tautinis ir pilietinis jaunimo bei visos visuomenės ugdymas ir kt. Šie klausimai bus nagrinėjami ir jų sprendimų ieškoma veikiant mokyklos, seniūnijos, savivaldybės ir nacionaliniu lygmeniu.

Projekto veiklos:

Remiantis regioninio reprezentavimo principu atrenkami projekto dalyviai: po vieną – dvi pagrindines mokyklas ir po vieną – dvi gimnazijas kiekvienoje savivaldybėje bei dešimt kolegijų.

Atliekami pilietinio ugdymo būklės bei jaunimo ir mokytojų pilietinės galios tyrimai: išanalizuojami jau įgyvendinti šio pobūdžio tyrimai, identifikuojamos jų spragos, atliekama mokyklų bendruomenių ir vietos bendruomenių apklausa.

Parengiamos mokymo metodikos ir programos: ekspertai jas sudaro bendradarbiaudami su projekto partneriais ir dalyviais.

Vykdomi mokymai: ekspertams konsultuojant rengiami ir įgyvendinami pilietinės veiklos projektai, sprendžiantys mokyklos ir vietos bendruomenėms opias bei visai visuomenei rūpimas problemas; projektams rengti pasitelkiamos kūrybinės dirbtuvės, kūrybinės laboratorijos, kuriose kartu dirba moksleiviai, nevyriausybinių organizacijų ir vietos bendruomenių lyderiai, mokytojai, studentai, švietimo centrų ir savivaldybių darbuotojai, ekspertai.

Sėkmingi vietos projektai, nacionalinio projekto „Darom“ patirtimi remiantis, paverčiami nacionalinėmis iniciatyvomis ir įgyvendinami visoje Lietuvoje. Žiniasklaidos ir socialinės reklamos pagalba jie išsamiai pristatomi krašto visuomenei.

Projekto pabaigoje atliekamas išplėstinis Pilietinės galios indekso tyrimas: įvertinami jaunimo, mokytojų ir visuomenės pilietinės galios pokyčiai.

Projekto veikla ekspertų apibendrinama, pateikiami ilgalaikiai jos rezultatai: parengiama metodinė medžiaga pilietiniam ugdymui bendrojo lavinimo mokyklose, atnaujinamos ir pilietinio veikimo mokymo moduliais papildomos mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo programos, pristatomos rekomendacijos viešajai politikai.

Visą projekto laikotarpį bus vykdoma pasiektų rezultatų sklaida.

Projektas finansiškai remiamas Europos Sąjungos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. 

Paskelbta Pakomentuoti

Pradėjo veikti projekto svetainė

Džiaugiamės galėdami pristatyti jums pradėjusią veikti projekto svetainę! Ši svetainė – tai projekto dalyvių ir visų, kurie domisi projekto idėja ir veiklomis, susitikimo vieta. Tai erdvė, kurioje keisimės patirtimi, dalinsimės įspūdžiais, diskutuosime, klausime ir kursime.

Čia rasite naujienų apie projekto eigą, savivaldybėse įgyvendinamus pilietinės veiklos projektus, kuriais sprendžiamos konkrečios visuomenei ar vietos bendruomenei aktualios problemos, nuotraukas ir vaizdo reportažus, kalendorių su praėjusiais ir artėjančiais renginiais, diskusijų forumus bei kitą aktualią informaciją.

Paskelbta Pakomentuoti

Kokios istorinės datos lietuviams svarbiausios?

Lietuvos gyventojai kaip jiems asmeniškai svarbias išskiria tris istorines datas – Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16-ąją), Nepriklausomybės atkūrimo dieną (Kovo 11-ąją) ir Laisvės gynėjų dieną (Sausio 13-ąją). Artėjanti Kovo 11-oji yra svarbi asmeniškai 78 proc. apklaustųjų (33 proc. labai svarbi ir 42 proc. greičiau svarbi).

Tokius rezultatus pateikia, naujienų agentūros ELTA užsakymu, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2015 m. sausio 23-31 dienomis atliktos apklausos duomenys.

Paskelbta Pakomentuoti

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos – „aukso kasyklos“ pilietiškumui ugdyti

Mokiniai, mokytojai ir ekspertai negaili kritikos pilietiškumo ugdymui šalies mokyklose. Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos ne kartą siūlė, kaip būtų galima aktyviau ir patraukliau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ne tik pilietinio ugdymo, bet ir daugelio kitų dalykų pamokose. Tam itin tinkamos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, kurių turinį susieti su valstybės reikalais ir piliečiui reikalingomis vertybėmis padės nauja metodinė medžiaga – papildomas pilietiškumo ugdymo modulis lituanistams.

„Lietuvių kalbos ir literatūros, kaip ir kitų mokomųjų dalykų, pamokose turi būti keliami šiandienos visuomenei aktualūs klausimai. Negalime tikėtis savarankiško mąstymo iš žmogaus, kuris neįgudęs spręsti problemas, prisiimti atsakomybę, būti aktyvus pamokose, mokykloje, kitaip tariant – kuris buvo mokytas formaliai“, – sako Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, viena iš naujojo modulio rengėjų Dainora Eigminienė.

Anot pašnekovės, lietuvių kalbos ir literatūros dalyko kloduose glūdi pilietiškumo, bendruomeniškumo, kritinio mąstymo „aukso kasyklos“. Nagrinėjant daugelį temų ne tik galima, bet ir reikia ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, didinti jaunuolių sąmoningumą, skiepyti tikrąsias vertybes.

Naujajame modulyje lituanistai ras praktinių idėjų ir naudingų patarimų, kaip ugdyti pilietiškumą per savo dalyko pamokas. Šie patarimai padės atnaujinti, praturtinti, aktualizuoti mokymo turinį ir formas, padaryti pamokas įdomesnes, vertingesnes ir tai, anot D. Eigminienės, bus paskata mokytojui profesionalui. Įgyvendinus šiuos siekius, atsiranda ir mokinio noras mokytis, susisaistyti su bendruomene, jaustis atsakingam.

Štai keletas pašnekovės pateiktų pavyzdžių, kaip galima ugdyti pilietiškumą literatūros pamokose. Mokiniams perskaičius Sofoklio tragediją „Antigonė“, galima su jais diskutuoti apie drąsą ginti savo išpažįstamas vertybes ir įsitikinimus, taikant dramos metodus surengti improvizuotą spaudos konferenciją apie drąsius, pilietiškus šių dienų poelgius. Pilietiškumo aspektų galima rasti analizuojant tokius reiškinius kaip tautinio atgimimo sąjūdis, avangardas literatūroje ar kitus. Suvokti žmonių mentaliteto, vertybių, buvimo bendruomenėje skirtumus ir vertę mokiniams padės išsamesnė Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ analizė. Lituanistė siūlo patyrinėti valstiečių Spūdžio ir Rimeikos, kurie jaučiasi tokie laimingi, kai pavyksta ką nors nemokamai išpešti iš pono Liudviko, dvasios inteligentės mamatės ir bobutės, kuri nieko netrokšta iš dvaro, gyvena kaip asketė, o atrodo lyg Romos matrona, portretus.

Anot D. Eigminienės, ar mokytojai naudosis naująja medžiaga, priklauso nuo kiekvieno mokytojo asmenybės, brandos, išprusimo, profesinio pasirengimo ir siekių. Mokytojai patys turi norėti keisti ir keistis, mokytis ir tobulėti.

„Svarbu, kad mokytojas turėtų laiko saviugdai ir lavinimuisi, be to, jam turi būti sudarytos tinkamos darbo sąlygos: reikia mažinti mokinių skaičių klasėse, kad mokytojas galėtų daugiau dėmesio skirti kiekvienam vaikui ir kurti kameriškesnę pamokos aplinką,“ – sako D. Eigminienė. Ji taip pat mano, kad jei būtų deramai suformuluotos abitūros ir kitų taip reikalingų privalomų egzaminų temos, mokytojai daugiau dėmesio skirtų pilietiškumo ugdymui.

„Siekti pokyčių padėtų ir edukacinės jaunimo diskusijų laidos televizijoje. Dabar šiuo požiūriu situacija viešojoje žiniasklaidoje apgailėtina. Sutikime, kad įdomios, viešos intelektualių jaunuolių diskusijos pilietiškumo temomis intriguotų ir darytų nemenką poveikį mokyklų veiklai“, – teigia D. Eigminienė.

Be lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams skirto modulio, yra parengti pilietiškumo ugdymo moduliai istorijos mokytojams ir pedagogikos studentams. Pasiūlyta kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojams ir mokyklų bendruomenių nariams, neformaliojo ugdymo gairės bendrojo lavinimo mokykloms ir kolegijoms.

Visa metodinė medžiaga parengta remiantis per projektą „Kuriame Respubliką“ sukaupta patirtimi. Projekto metu mokiniai iš beveik visos Lietuvos nustatė ir praktiškai sprendė opias savo bendruomenių ir visos valstybės problemas.

Nuo 2012 m. vieną didžiausių pilietiškumo ugdymo projektų Lietuvoje „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.

Paskelbta Pakomentuoti

Kolegijose – daugiau dėmesio pilietiškumo ugdymui

Pilietinės visuomenės institutas, siekdamas atnaujinti pilietinį ugdymą šalies ugdymo įstaigose, parengė šešias metodikas. Viena jų skirta stiprinti neformalųjį pilietiškumo ugdymą kolegijose.

„Šiuolaikiniai studentai kūrybingi, turi daug pilietinio potencialo, tačiau pasitaiko, kad jų idėjos taip ir lieka tik galvose. Norėtume, kad studentai būtų dar aktyvesni, labiau atsiskleistų, atrastų tvirtesnį ryšį su savo bendruomene, valstybe“, – sako Gabrielė Characiejienė, programos „Renkuosi mokyti“ vadovė, viena iš ugdymo metodikos kolegijoms autorių.

Anot pašnekovės, naująją metodinę medžiagą galima padalyti į dvi dalis. Pirmojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama pilietiškumo sampratai, jo raiškos būdams ir idėjoms aprašyti. Antrojoje pateikiami patarimai, rekomendacijos, kaip atrasti bendraminčių, kartu dirbti, į ką atkreipti dėmesį imantis ir įgyvendinant pilietines iniciatyvas, projektus. 
G. Characiejienės teigimu, pilietiškumas turėtų būti suprantamas kaip būdas gyventi ir veikti kartu. Labai svarbu stiprinti tarpusavio – studentas ir studentas, studentas ir dėstytojas, studentas ir administracijos darbuotojas – ryšius, ne pavieniui, bet kartu siekti užsibrėžtų tikslų.

Naujoji ugdymo metodika parengta remiantis patirtimi, sukaupta įgyvendinant vieną didžiausių Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektų „Kuriame Respubliką“. Joje apibendrintos mokinių ir studentų sugalvotos ir praktiškai išbandytos pilietinės iniciatyvos, kaip spręsti vietos bendruomenių ir visos valstybės problemas. Pavyzdžiui, Alytaus kolegijos studentai, pasitelkę jaunimo organizacijas, pasiryžo padaryti Alytų jaunimo traukos centru ir ėmėsi pirmųjų darbų. Utenos kolegijos jaunuoliai siekė sustiprinti studentų ir senjorų dialogą, praktiškai pritaikyti kolegijoje įgytas žinias ir pagerinti pagyvenusių žmonių užimtumą. Jie mokė senjorus savimasažo pagrindų, vedė mankštos, kosmetologijos, kompiuterinio raštingumo bei kitas pamokėles. Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo studentai suorganizavo 16 išvykų į įmones, studijas ir dirbtuves, kad padėtų mokiniams apsispręsti, kokią būsimą profesiją pasirinkti. Įdomių ir prasmingų veiklų galima rasti patyrinėjus ne tik studentų, bet ir mokinių iniciatyvas: juk spręsti korupcijos, susvetimėjimo, aplinkosaugos problemas, gaivinti gimtojo krašto istoriją, kurti naujas valstybinių švenčių tradicijas gali kiekvienas mokinys, studentas ar bet kuris kitas pilietis. Ir tai tik dalis idėjų, ką prasmingo galima nuveikti laisvalaikiu. 
Anot G. Characiejienės, labai svarbu, kad norintys veikti jaunuoliai turėtų kuo daugiau ryžto ir pasitikėjimo savimi, mėgautųsi procesu, tobulėtų, tačiau nesitikėtų itin greitų rezultatų. Vienos didžiausių klaidų, trukdančių jaunuoliams atsiskleisti, įgyvendinti savo idėjas: galvojimas, kad esu per jaunas ką nors keisti, baimė nerasti panašiai mąstančių, noras viską mesti vos kilus sunkumams.

„Aukštoji mokykla – palanki terpė jaunuoliams kurti ir atsiskleisti, tačiau reikia, kad joje atsirastų daugiau tų, kuriems rūpi, kurie turi idėjų, mėgina ir veikia, kurie savo pavyzdžiu, entuziazmu užkrėstų ir kitus,“ – sako G. Characiejienė.

Be neformaliojo pilietinio ugdymo metodikos kolegijoms, parengta panaši metodika bendrojo lavinimo mokykloms, programa mokytojų ir mokyklų bendruomenių kvalifikacijai tobulinti, papildomi moduliai istorijos ir lietuvių kalbos mokytojams, būsimiems pedagogams.

Projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, pagal kurį parengta visa minėta metodinė medžiaga, nuo 2012 m. įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Paskelbta Pakomentuoti

Edukaciniai filmai padės budinti jaunosios kartos pilietiškumą

Gerieji pavyzdžiai užkrečia, padrąsina veikti. Kad pasidalytų įkvepiančiais ir sėkmingais pilietinio veikimo pavyzdžiais, Pilietinės visuomenės institutas pristato edukacinių filmų ciklą pilietiškumui ugdyti. Filmuose įamžintos 2012–2014 m. mokinių sugalvotos ir įgyvendintos pilietinės iniciatyvos, kaip spręsti opias vietos bendruomenių ir visos valstybės problemas, tokias kaip korupcija, emigracija, susvetimėjimas, užmiršta istorija bei daugelį kitų. Bendruomenių ir valstybės reikalais jaunuoliai susirūpino dalyvaudami viename didžiausių Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektų „Kuriame Respubliką“.

Edukacinių filmų ciklą sudaro 23 vaizdo pasakojimai. 12 filmų skirti pristatyti mokinių vietos pilietinio veikimo iniciatyvas, 3 – iš jų išplėtotiems nacionaliniams projektams „Auginkime vieni kitus“, „Atgal į ateitį“ ir „Skaidrumo laboratorija“. Likusiuose filmuose pasakojama apie projekto „Kuriame Respubliką“ tikslus, idėjas, vertybes, mokyklų vaidmenis ugdant pilietį, koks yra ir koks turėtų būti pilietinis ugdymas mokyklose, kokiomis metodikomis vadovautis ir t. t.

„Bendraudamas su mokiniais, dažnai išgirsdavau, kad pilietinio ugdymo pamokos nuobodžios, jose trūksta praktinių veiklų. Edukaciniuose filmuose gausu idėjų, kaip padaryti jas įvairesnes, įdomesnes, žaismingesnes, kaip ugdyti pilietiškumą ne tik pamokose, bet ir po jų“, – sako Paulius Juodzevičius, vienas iš edukacinių filmų kūrėjų.

Anot pašnekovo, jaunuoliai, kurie nori imtis įdomios ir prasmingos veiklos, tačiau nežino kokios, žiūrėdami vaizdo pasakojimus, pasisems įvairių idėjų. Tie, kurie turi idėjų, tačiau nežino nuo ko pradėti, gaus naudingų patarimų, kaip suburti bendraminčius, siekti užsibrėžtų tikslų. Tie, kurie dvejoja, ar apskritai nori ką nors veikti, pamatę, kas rūpi jų bendraamžiams, ką jie veikia laisvalaikiu, galbūt pasiryš išbandyti šį tą naujo.

Edukaciniuose filmuose siekta pristatyti kuo įvairesnes mokinių pilietines iniciatyvas. Pavyzdžiui, juose pasakojama, kaip Visagino „Atgimimo“ gimnazijos mokiniai kvietė rinktis sveiką gyvenimo būdą ir dažniau sėsti ant dviračių, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos aktyvistai įrengė paveikslų galeriją po atviru dangumi, Utenos Vyturių progimnazijos ir Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos auklėtiniai sprendė aplinkosaugos problemas ir kūrė gražesnę aplinką, Alytaus Putinų gimnazijos mokiniai rinko politinių kalinių ir tremtinių atsiminimus ir t. t. Iš 120 pirmojo etapų iniciatyvų vėliau buvo išplėtoti nacionaliniai projektai, kuriuose dalyvavę mokiniai iš beveik visos Lietuvos gaivino gimtojo krašto istorinę atmintį, kūrė visiems draugišką mokyklą, įvairiomis akcijos bandė sumažinti korupcijos plitimą. 
Kiekvieno filmo trukmė maždaug pusė valandos. Po filmo peržiūros dar lieka šiek tiek laiko padiskutuoti, kokios mintys mokiniams kilo, kokiais idėjas jie norėtų įgyvendinti savo mokykloje. Kaip pastebi P. Juodzevičius, kam išradinėti dviratį iš naujo, kai jis jau išrastas: tereikia sėsti ir minti, arba kitaip tariant, tereikia perimti gerąją patirtį, patikusias idėjas ir jas įgyvendinti.

Nors filmų temos itin įvairios, anot P. Juodzevičiaus, matematikos, fizikos ar kai kurių kitų dalykų pamokose, ko gero, būtų sudėtinga rasti laiko jų peržiūrai, ir šie filmai bus populiariausi pilietinio ugdymo pamokose. Vis dėlto jis tikisi, kad ir kitų dalykų mokytojai, pasitelkę kūrybingumą, ras tinkamų būdų savo pamokose aptarti pilietiškumo ugdymui svarbius klausimus.

„Ugdant jaunosios kartos pilietiškumą itin daug lemia ne tik bendraamžių, bet ir mokytojo pavyzdys, t. y. ar jie sugeba mokinius „uždegti“, įkvėpti veikti. Didesnių miestų mokiniai gal kiek savarankiškesni, dalyvauja įvairiuose projektuose, akcijoje ir idėjas pritaiko mokykloje, o štai kaimuose, miesteliuose dažniausiai reikia stiprių vedlių“, – pastebi P. Juodzevičius.

Edukacinius filmus, kurie skirti ne tik mokiniams ir mokytojams, bet ir studentams, su jaunimu dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kūrė Jonas Ohman, Virgilijus Kubilius, Rūta Vaitkevičiūtė-Juodzevičienė, Pauliaus Juodzevičius, Modestas Jurkus, Kostas Kajėnas ir Gediminas Šulcas. Šį pavasarį bus išleista ir mokyklas, švietimo centrus pasieks kompaktinė plokštelė su edukaciniais filmais.

Į pabaigą artėjantį projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Paskelbta Pakomentuoti

Lietuvos gyventojų pilietinis potencialas – koks jis?

Vienas iš 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimo klausimų – kaip Lietuvos gyventojai elgtųsi tam tikrose situacijose: iškilus vietos reikšmės (pavyzdžiui, kai jų gyvenamoje vietovėje būtų ketinama įrengti sąvartyną), ekonominei, politinei ir saugumo problemoms.

Labiausiai gyventojai sukrustų, imtųsi organizuoti veiklą ar sutiktų prie jos prisidėti, jei kiltų vietos reikšmės problema. Mažiausiai reakcijos sulauktų politinės problemos: joms kilus, daugiau kaip trečdalis (beveik 35 proc.) gyventojų laikytųsi nuošalyje, nieko nedarytų.

Kaip ir suaugusiuosius, taip ir mokinius labiausiai veikti paskatintų iškilusi vietos reikšmės problema. Jie taip pat būtų aktyvūs, kai problema kiltų jiems ar jų bendramoksliams mokykloje.

„Kol jaunuoliai mokosi mokyklose, situacija atrodo nebloga. Kai jaunimas palieka mokyklas, pradeda dirbti, pilietinės įtakos supratimas, pilietinis aktyvumas krinta, – problemą nurodo dr. R. Žiliukaitė. – Žmonėms, kurie yra pilietiškai aktyvūs, mūsų visuomenėje yra sunku, socialinė aplinka nėra palanki.“

Išsamesni tyrimo rezultai – diagramose.

 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimas yra viena iš pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalių. Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas kartu su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kitais partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Paskelbta Pakomentuoti

Pilietiškumo idėjas būtina skleisti ne tik pamokose, bet ir po jų

Dalyvavimas kasdieniame mokyklos gyvenime asmenybės augimui yra toks pat svarbus kaip ir pamokos, todėl būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokiniams išlaisvinti savo kūrybines ir pilietines galias, prasmingai veikti net užvėrus klasių duris.

Kaip rodo tyrimų rezultatai, pilietinio ugdymo pamokos mokiniams atrodo nesvarbios, neįdomios. Jie mieliau rinktųsi aktyvias pilietines veiklas, nes veikiant kartu kuriamas bendrumo su kitais jausmas, sulaukiama mokytojų bei kitų suaugusiųjų pripažinimo ir vertinimo, o įbruktus užsiėmimus keičia kūrybinė laisvė.

Pilietinės visuomenės institutas, siekdamas atnaujinti pilietinį ugdymą šalies mokyklose, labiau susieti jį su praktinėmis veiklomis, parengė neformaliojo pilietinio ugdymo medžiagą – gaires bendrojo lavinimo mokykloms. Šiose gairėse apibendrintos pilietinės iniciatyvos, kitaip dar vadinamos projektukais, kurias sugalvojo ir sėkmingai įgyvendino 120 mokyklų, dalyvavusių viename didžiausių pilietiškumo ugdymo projektų Lietuvoje „Kuriame Respubliką“. Vėliau mokinių idėjos buvo sujungtos į tris nacionalinius projektus ir pasklido dar plačiau po visą Lietuvą.

Naujojoje ugdymo medžiagoje 120 mokyklų projektukų suskirstyti į tokias grupes kaip „asmens ir bendruomenės auginimas“, „savivaldos stiprinimas“, „tradicijų puoselėjimas ir kūrimas“, „rūpinimasis krašto gynimu“, „sąžiningumo ir atsakomybės ugdymas“ ir kt.

„Projektukų aprašymai trumpi ir aiškūs, juose nurodytos praktinės veiklos, kurių mokiniai ėmėsi, – pasakoja Neringa Vaicekauskienė, Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos metodininkė. – Kiekviena mokinių komanda taip pat pateikė ir savo „sėkmės receptą“, kuris, jos nuomone, galėtų pagelbėti kitiems bendraamžiams.“

Kaip pastebi Vaidas Bacys, Aukštelkės mokyklos direktorius, Šiaulių Didždvario gimnazijos pilietinio ugdymo ir istorijos mokytojas, aprašyti projektukai – tai konkretūs pavyzdžiai, kuriuos, pasitelkę kūrybiškumą, mokytojai gali pritaikyti ir dirbdami su savo mokiniais.

Kiekviena mokykla neformaliojo pilietinio ugdymo gairėse aprašytais projektukais gali pasinaudoti skirtingai. Pavyzdžiui, mokyklos gali susidaryti savo neformalių veiklų rinkinį ir jomis atnaujinti, pagyvinti savo kasdienį gyvenimą. Kai kurias mokinių idėjas galima pritaikyti ne tik popamokinei veiklai, bet taip pat išbandyti pilietinio ugdymo, istorijos, lietuvių kalbos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokose. Remdamosi jaunimo idėjomis, mokyklos taip pat gali atnaujinti savo kaip mažosios Respublikos – savarankiškos laisvų ir atsakingų žmonių bendrijos – filosofiją, parengti ilgalaikę pilietinės saviugdos programą ir pamėginti ją įgyvendinti.

Naujoji ugdymo medžiagoje siūlomos pilietinės iniciatyvos padės ne tik atnaujinti pilietiškumo ugdymą, bet ir tvirčiau susieti mokyklą su bendraisiais Lietuvos reikalais, geriau suvokti ir puoselėti tikrąsias idėjas ir vertybes. 
Tam tikrų galimybių išradingiau, patraukliau ugdyti pilietiškumą suteikia ir bendrieji ugdymo planai. 
Anot V. Bacio, remiantis bendraisiais ugdymo planais galima perskirstyti ugdymui skirtą laiką. Pavyzdžiui, vietoj vienos pamokos per savaitę vesti po dvi pamokas kas antrą savaitę arba per vieną dieną pravesti šešias pamokas ir turėti penkias tokias dienas per pusmetį.

Formalųjį ir neformalųjį ugdymą galima susieti pasitelkus įvairesnius mokymo būdus. Iki 10 proc. dalykui skirtų pamokų galima panaudoti projektams, kitoms mokiniams patrauklioms veikloms, kurios gali vykti ne mokyklos aplinkoje.


Siekiant efektyviau ugdyti pilietiškumą mokyklose, taip pat svarbu sieti skirtingus mokomuosius dalykus ar kitas ugdomąsias veiklas. Pavyzdžiui, projektukui, kurio tikslas – įrengti mokykloje laisvalaikio kampą, reikia matematinių, technologinių žinių, taip pat sociologijos pagrindų atliekant apklausas.

Be neformaliojo ugdymo gairių bendrojo lavinimo mokykloms, taip pat parengta neformaliojo ugdymo medžiaga kolegijoms, programa mokytojų ir mokyklų bendruomenių kvalifikacijai tobulinti, papildomi istorijos ir lietuvių kalbos moduliai ir modulis pedagogikos studentams.

Projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, kurio metu sukaupta patirtis panaudota rengiant naująją pilietinio ugdymo medžiagą, įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Paskelbta Pakomentuoti

Pilietiškumo ugdymas taps patrauklesnis

Kaip sustiprinti šiuolaikinę mokyklą? Kaip sutelkti mokyklos bendruomenę ir įlieti į jos gyvenimą daugiau kūrybiškumo, laisvės, supratimo, pasitikėjimo vienų kitais? Siekiant šių tikslų parengta nauja pilietinio ugdymo medžiaga, kuri, tikimasi, padės sėkmingiau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, padarys mokyklos bendruomenės gyvenimą savarankiškesnį, prasmingesnį, įdomesnį, tvirčiau susies jį su Lietuvos Respublikos kūrimu.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje „Lietuvos rytas“.

Paskelbta Pakomentuoti

Mokyklų bendruomenės: (ne)atskleistos pilietinės galios

Nors mokytojai turi daugiau pilietinės galios nei vidutiniškai visa visuomenė, tačiau ir tarp jų yra dvejojančių, nepasitikinčių savo galiomis ir nesiryžtančių veikti. Mokytojai nesulaukia deramos visuomenės pagarbos ir įvertinimo, dėl švietimo sistemos reformų, mažėjančio mokinių skaičiaus jaučiasi nestabiliai ir nesaugiai. Stebėdami šią situaciją ekspertai nuogąstauja, kad mokyklų bendruomenių pilietinis potencialas lieka iki galo neatskleistas – jį būtų galima veiksmingiau panaudoti pilietinei visuomenei kurti.

Pilietinės visuomenės institutas, siekdamas sustiprinti mokytojų ir mokyklų bendruomenių pilietines galias, pristato dviejų dienų kvalifikacijos tobulinimo programą „Pilietiškumo ugdymas – asmens ir mokyklos bendruomenės galioms stiprinti“. Tikimasi, kad ji bus naudinga plėtojant mokytojų bendrąsias kultūrines kompetencijas, stiprinant pilietinį ugdymą šalies mokyklose.

Mokymų programa parengta remiantis gerąja mokyklų patirtimi, sukaupta įgyvendinant vieną didžiausių Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektų „Kuriame Respubliką“. Jo metu mokiniai iš beveik visos Lietuvos aiškinosi opiausias savo bendruomenių ir valstybės problemas, ieškojo ir praktiškai išbandė įvairius būdus joms įveikti, kitaip tariant – atskleidė savo kūrybines ir pilietines galias.

„Daugelyje mokyklų pilietinis ugdymas, mokinių nuomone, yra nuobodus ir neįdomus, retai siejamas su praktinėmis veiklomis – apie problemas kalbėjo dr. Ieva Petronytė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė. – Projektas ir jo metu parengta metodinė medžiaga skirti ne kalbėti apie pilietiškumą, bet paskatinti veikti ir pajusti, ką iš tikrųjų reiškia būti piliečiu.“

Pagal programą pirmoji mokymų diena skirta nagrinėti pilietiškumo sampratą, mokytojų padėtį ir vaidmenis mokykloje, visuomenėje bei valstybėje, politinės ir pilietinės bendruomenės pamatines vertybes bei idėjas, aptarti, kaip galima ugdyti pilietiškumą skirtingų dalykų pamokose. Antrąją mokymų dieną bus ieškoma priemonių, būdų, kaip suderinti formalųjį ugdymą su neformaliuoju, analizuojamos mokyklų įgyvendintos pilietinės iniciatyvos.

„Labai svarbu pilietinį ugdymą sieti su gyvenimiška patirtimi, per asmeninę patirtį, refleksiją mokiniai gali atrasti naujas idėjas ir prasmes. Tai ir yra šios programos esmė. Tikimės, kad siūlomas praktines, kūrybines veiklas pavyks perkelti ne tik į neformalųjį, bet ir į formalųjį ugdymą“, – sako Neringa Vaicekauskienė, Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos metodininkė.

Manoma, kad mokymų programa įkvėps mokytojus permąstyti, geriau suvokti ir susigrąžinti savo vaidmenis valstybėje, politinėje bendruomenėje, pajusti savo galias, imtis gaivinti ir jaunajai kartai priminti tikrąsias vertybes. 
Kaip pastebi dr. Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto ekspertas, politinė, tautinė bendrija neegzistuoja be išsilavinusių žmonių. Jei mokytojai pavargsta ir nebeatlieka savo socialinių, kultūrinių, politinių vaidmenų, juos perima komentatoriai, viešųjų ryšių, informacinių karų specialistai.

Be šios mokymų programos, taip pat parengti du papildomi istorijos ir lietuvių kalbos moduliai, metodinė medžiaga būsimiems mokytojams, neformaliojo pilietinio ugdymo metodikos bendrojo lavinimo mokykloms ir kolegijoms.

Visa minėta medžiaga parengta pagal projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, kurį nuo 2012 m. vykdo Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.