Lietuvos žiemos trumpos, bet nuožmios automobiliams. Druskos ir reagentų mišinys keliuose, nuolatiniai temperatūrų svyravimai, drėgmė – visa tai daro savo darbą tyliai ir nepastebimai. Pavasarį vairuotojai nustemba radę rūdžių žiedus ten, kur jų neturėtų būti. O priežastys slypi smulkmenose, kurias lengva praleisti.
Apačia: nematoma, bet pažeidžiamiausia
Daugelis rūpinasi kėbulu – plauna, vaškauja, taiso smulkius įbrėžimus. Tuo tarpu automobilio apačia – podėkštė, slenksčiai, ratų arkos – lieka be dėmesio. O būtent čia smūgis stipriausias.
Druskos tirpalas, kuriuo barstomi keliai, yra agresyvi cheminė medžiaga. Jis įsigeria į kiekvieną plyšelį, kaupiasi uždarose ertmėse, lėtai graužia metalą iš vidaus. Plovimas iš išorės nepasiekia šių vietų. Standartinė gamyklinė apsauga per kelerius metus nusidėvi.
Specialistai rekomenduoja bent kartą per sezoną apžiūrėti automobilio apačią – užvažiuoti ant estakados ar pakelti servise ir tiesiog pažiūrėti. Rūdžių pradžia matoma kaip parudavę taškai ar burbulai po dažais. Kuo anksčiau pastebėsite, tuo pigiau kainuos sustabdyti.
Radikalesnė prevencija – patikimas antikorozinis padengimas, kuris sukuria barjerą tarp metalo ir agresyvios aplinkos. Moderniose technologijose naudojamos priemonės, kurios skverbiasi į sunkiai pasiekiamas vietas ir formuoja ilgalaikę apsaugą. Tai investicija, kuri atsiperka automobilio vertės išsaugojimu.
Gumos elementai: tylieji aukos
Žiemą kenčia ne tik metalas. Guminiai elementai – tarpinės, įvorės, apsauginiai dangteliai – tampa trapūs dėl šalčio ir druskos poveikio. Jie skilinėja, praranda elastingumą, nebeatlieka savo funkcijos.
Durų tarpinės – dažniausia problema. Jos prilimpa prie rėmo, plėšosi atidarant, praleidžia vandenį ir triukšmą. Prevencija paprasta: prieš žiemą ir kelis kartus sezono metu jas reikia apdoroti silikoniniu purškikliu. Kaina – keli eurai, sutaupymas – dešimtys.
Stabdžių sistemos guminės dalys irgi kenčia. Stūmoklių manžetės, stabdžių žarnelės – visa tai sensta greičiau agresyvioje aplinkoje. Stabdžių skystis sugeria drėgmę iš oro, žiemą tai ypač aktualu. Rekomenduojama jį keisti kas dvejus metus, nors daugelis vairuotojų to nedaro ir dešimtmetį.
Elektros sistema: drėgmės priešas
Šiuolaikinis automobilis – judantis kompiuteris su šimtais jungčių ir metrais laidų. Drėgmė ir druska šioje sistemoje sukelia trumpuosius jungimus, koroziją kontaktuose, keistus gedimus, kuriuos sunku diagnozuoti.
Jungtys variklio skyriuje – pirmoji rizikos zona. Jos projektuotos atspariai drėgmei, bet ne amžinai. Žiemą, kai temperatūra svyruoja aplink nulį, kondensatas kaupiasi būtent ten, kur neturėtų. Gedimo simptomai: nestabilus variklio darbas, netikėtai užsidegančios lemputės prietaisų skydelyje, neveikiantys jutikliai.
Akumuliatorius žiemą dirba ribinėmis sąlygomis. Šaltis mažina jo talpą, o paleidimas šaltą rytą reikalauja maksimalios srovės. Prieš žiemą verta patikrinti akumuliatoriaus būklę – daugelis servisų tai daro nemokamai, tikėdamiesi parduoti naują, jei senas silpnas.
Aušinimo sistema: neužšąlantis pavojus
Antifrizas – ne tik apsauga nuo užšalimo. Jis taip pat saugo sistemą nuo korozijos, tepė vandens siurblį, palaiko optimalų šilumos perdavimą. Senas, išseikvęs antifrizas šių funkcijų neatliks.
Rekomenduojamas keitimo intervalas – kas penkerius metus arba 100 000 kilometrų, priklausomai nuo tipo. Bet daugelis vairuotojų tiesiog papildo, kai lygis nukrenta, nesigilindami, koks skystis ten jau yra. Rezultatas – mišinys, kurio savybės nežinomos.
Prieš žiemą verta patikrinti antifrizo koncentraciją. Tai daroma paprastu areometru – kainuoja kelis eurus, procedūra užtrunka minutę. Per silpnas mišinys gali užšalti jau esant minus penkiolikai. Per stiprus – blogiau perduoda šilumą, variklis gali perkaisti.
Tepimas: šaltis viską keičia
Variklio alyva žiemą turi būti tinkamo klampumo. Per tiršta alyva šaltą rytą nepasiekia tepamų paviršių pirmosiomis sekundėmis po paleidimo. Būtent tada įvyksta didžioji dalis variklio nusidėvėjimo.
Žymėjimas ant alyvos talpos pasako viską. Pirmasis skaičius su W raide – žieminis klampumas. 5W tinka iki minus trisdešimties, 10W – iki minus dvidešimt penkių. Lietuvos žiemoms 5W-30 ar 5W-40 – optimalus pasirinkimas daugumai automobilių.
Pavarų dėžės ir tilto alyva irgi tirštėja šaltyje. Mechaninė dėžė pirmą kartą perjunginėjama sunkiau, kol alyva sušyla. Tai normalu, bet jei problema išlieka – verta patikrinti alyvos būklę ir lygį.
Langų plovimo sistema: smulkmena su pasekmėmis
Užšalęs langų plovimo skystis – ne tik nepatogumas. Išsiplėtęs ledas gali sutraukyti žarneles, sugadinti siurblį, net įskaldyti bačką. Remontas kainuos dešimtis kartų daugiau nei prevencija.
Prieš šalčius būtina pakeisti vasarinį skystį žieminiu. Ne atskiesti, o pakeisti – vasarinis skystis užšąla net esant keliems laipsniams šalčio. Žieminis, priklausomai nuo koncentracijos, atlaiko iki minus dvidešimt penkių ar daugiau.
Purkštukai irgi reikalauja dėmesio. Užsikimšę ar netinkamai nukreipti – plovimo funkcija bevertė. Reguliuoti juos galima adatą ar smeigtuku – atsargiai pakreipiant antgalius tinkama kryptimi.
Padangos: akivaizdu, bet svarbu pakartoti
Žieminės padangos privalomos nuo lapkričio iki kovo, bet data nieko nereiškia, jei protektoriaus gylis nepakankamas. Minimalus – 3 mm, rekomenduojamas – 4 mm ir daugiau. Slėgis padangose šaltyje krenta – maždaug 0,1 baro kiekvienam dešimčiai laipsnių. Tikrinti kas dvi savaites, šaltą padangą – užima penkias minutes ir nieko nekainuoja.
Kuriame Respubliką yra asmeninis blogas, kuriame aprašome mums įdomias aktualijas, prekių ar paslaugų atradimus. Jei turite naujieną, kurią norite paskelbti, susisiekite kontaktų formoje.