Lietuvos verslas ir apskaita skaičiais: ką rodo statistika ir kur slypi galimybės

Kokią buhalterinę programą rinktis – klausimas, kurį kasmet užduoda tūkstančiai naujų įmonių savininkų. Lietuvoje 2024 metais įsteigta daugiau nei 15 tūkstančių naujų įmonių – geriausias rezultatas per pastaruosius 25 metus. Kiekviena jų anksčiau ar vėliau susiduria su apskaitos iššūkiu. Pažvelkime į skaičius, kurie atskleidžia tikrąją situaciją.

328 600 įmonių. 99,8% – smulkus ir vidutinis verslas.

Valstybės duomenų agentūros informacija rodo, kad Lietuvoje veikia beveik 330 tūkstančių įmonių. Iš jų tik 0,3 procento atitinka didžiųjų įmonių kriterijus – daugiau nei 250 darbuotojų ir virš 40 milijonų eurų apyvartos.

Likę 99,7 procento – smulkus ir vidutinis verslas:

Mikroįmonės (iki 10 darbuotojų) – 83 procentai visų įmonių Mažos įmonės (10-49 darbuotojų) – 13 procentų Vidutinės įmonės (50-249 darbuotojų) – 3,4 procento

Šie skaičiai atskleidžia svarbią tiesą: Lietuvos verslas – tai ne didžiosios korporacijos. Tai šeimos įmonės, individualūs verslininkai, startuoliai, mažos dirbtuvės ir paslaugų teikėjai. Jų poreikiai – kitokie nei tarptautinių koncernų.

72% darbuotojų dirba SVV sektoriuje

Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje įdarbina beveik tris ketvirtadalius visų dirbančiųjų – apie 720 tūkstančių žmonių. Šis sektorius sukuria daugiau nei 60 procentų visos šalies verslo generuojamos ekonominės vertės.

Europos Komisijos prognozės 2025 metams rodo, kad Lietuvos SVV sektorius augs sparčiau nei ES vidurkis. Dirbančiųjų skaičius turėtų didėti 2 procentais, o sukuriama vertė – net 4,9 procento. ES vidurkis – vos 1,6 procento.

Tai reiškia daugiau naujų įmonių, daugiau darbuotojų, daugiau operacijų – ir daugiau apskaitos poreikių.

Skaitmenizacijos paradoksas: 22 vieta pasaulyje, bet…

Lietuvai yra kuo didžiuotis. 2024 metais šalis pakilo 6 pozicijomis pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo indekse ir užėmė 22 vietą tarp 67 valstybių. Skaitmeninio verslo sektoriuje dirbančiųjų skaičius per metus išaugo net 13,8 procento.

Tačiau šalia šios pažangos egzistuoja kita realybė. Mokesčių inspekcijos duomenimis, beveik penktadalis smulkių įmonių vis dar neturi jokios buhalterinės programos. Apskaita vedama Excel lentelėse, popieriniuose žurnaluose arba – blogiausiu atveju – tik galvoje.

Kodėl taip yra?

4 priežastys, kodėl verslininkai vengia apskaitos programų

Pirma priežastis: „Per brangu”. 47 procentai apklaustų mikroįmonių savininkų teigia, kad buhalterinės programos kainuoja per daug. Realybė: bazinės versijos kainuoja 15-30 eurų per mėnesį – mažiau nei vienas darbo valandos įkainis.

Antra priežastis: „Per sudėtinga”. 38 procentai bijo technologijų ir mano, kad nesugebės išmokti. Realybė: šiuolaikinės sistemos sukurtos ne buhalteriams, o paprastiems žmonėms. Sąskaitos išrašymas užtrunka 2 minutes.

Trečia priežastis: „Nėra laiko”. 29 procentai teigia neturintys laiko mokytis naujos sistemos. Realybė: vienkartinis mokymasis (4-8 valandos) sutaupo šimtus valandų per metus.

Ketvirta priežastis: „Man užtenka Excel”. 24 procentai mano, kad jų verslui pakanka lentelių. Realybė: Excel neturi automatinių VMI deklaracijų, bankų integracijos, i.SAF eksporto. Visa tai – rankinis darbas.

Kiek laiko sugaištama rankinei apskaitai?

Tyrimai rodo, kad vidutinė mikroįmonė, neturinti apskaitos programos, apskaitos darbams skiria 8-12 valandų per mėnesį. Tai apima sąskaitų rašymą, mokėjimų sekimą, dokumentų tvarkymą, deklaracijų pildymą.

Su automatizuota sistema tie patys darbai užtrunka 2-4 valandas. Skirtumas – 6-8 valandos per mėnesį, arba beveik 100 valandų per metus.

Jei verslininko valandos vertė – 20 eurų (kukli prielaida), tai 2000 eurų per metus. Programa, kainuojanti 300 eurų per metus, sutaupo 1700 eurų. Grąža – 567 procentai.

VMI tikrinimų statistika

2024 metais Valstybinė mokesčių inspekcija atliko daugiau nei 12 tūkstančių patikrinimų. Rezultatai:

31% patikrinimų nustatė apskaitos pažeidimus Vidutinė bauda už apskaitos tvarkymo pažeidimus – 300-1500 eurų Rimtesniais atvejais – mokesčių perskaičiavimas su delspinigiais

Dažniausios problemos: trūkstami dokumentai, nesuvestos operacijos, neatitikimai tarp deklaruotų ir faktinių duomenų. Būtent tos problemos, kurias automatizuota sistema sprendžia automatiškai.

Kokios programos populiariausios Lietuvoje?

Rinkos tyrimai rodo, kad lietuviškos apskaitos programos užima apie 70 procentų rinkos. Tarptautinės sistemos – likusius 30 procentų, daugiausia tarp startuolių ir užsienio kapitalo įmonių.

Populiariausių sistemų pasiskirstymas pagal įmonių dydį:

Mikroįmonės (iki 10 darbuotojų): 45% naudoja paprastas lietuviškas sistemas, 30% – Excel arba nieko, 25% – debesijos sprendimus.

Mažos įmonės (10-49 darbuotojų): 60% naudoja lietuviškas sistemas su pilnu funkcionalumu, 25% – tarptautines ERP sistemas, 15% – hibridiniai sprendimai.

Vidutinės įmonės (50-249 darbuotojų): 50% naudoja ERP sistemas, 35% – specializuotas lietuviškas sistemas, 15% – užsakomąsias.

Debesijos proveržis

Per pastaruosius penkerius metus debesijos (cloud) apskaitos sprendimų naudojimas Lietuvoje išaugo tris kartus. 2019 metais debesyje dirbo apie 15 procentų įmonių, 2024 metais – jau 45 procentai.

Priežastys aiškios:

Nuotolinis darbas – po pandemijos tapo norma Mobilumas – prieiga iš bet kur, bet kada Automatiniai atnaujinimai – jokių rūpesčių dėl versijų Duomenų saugumas – profesionalūs serveriai patikimesni nei namų kompiuteris

Prognozuojama, kad iki 2027 metų debesijos sprendimai sudarys 70 procentų rinkos.

i.SAF ir e.sąskaitos: skaičiai

Nuo elektroninių sąskaitų faktūrų sistemos įvedimo Lietuvoje:

Daugiau nei 500 milijonų e.sąskaitų pateikta per i.SAF sistemą Vidutiniškai 15 milijonų sąskaitų per mėnesį 98% PVM mokėtojų naudoja i.SAF

Nuo 2025 metų B2G sektoriuje e.sąskaitos privalomos. B2B sektoriui tai – laiko klausimas. Europos Komisijos direktyva numato visiško perėjimo terminus iki 2028 metų.

Įmonės be apskaitos programų, generuojančių i.SAF formatą, jau dabar susiduria su sunkumais. Ateityje – susidurs su neįmanomybe.

Kiek kainuoja klaida?

Konkrečių atvejų analizė rodo tikrąją neskaitmenizuotos apskaitos kainą:

Atvejis A: Mažmeninės prekybos įmonė, 5 darbuotojai. Nesuvestos 23 sąskaitos per metus. VMI patikrinimas, 1200 eurų bauda, 3400 eurų mokesčių perskaičiavimas su delspinigiais. Bendra žala: 4600 eurų.

Atvejis B: Paslaugų įmonė, 3 darbuotojai. Prarastas Excel failas su metų duomenimis. Atkūrimas iš popierinių dokumentų užtruko 120 valandų. Buhalterio darbo kaina: 2400 eurų. Prarastas laikas: neįkainojamas.

Atvejis C: Gamybos įmonė, 12 darbuotojų. Rankinė apskaita neatskleidė nuostolingos produktų linijos. Nuostoliai per metus: 18000 eurų. Automatizuota sistema būtų parodžiusi problemą per pirmą ketvirtį.

Ateitis: AI ir automatizacija

Dirbtinio intelekto sprendimai jau integruojami į apskaitos sistemas:

Automatinis dokumentų atpažinimas – sąskaita nuskanuojama ir suvedama be rankinio darbo Anomalijų aptikimas – sistema perspėja apie neįprastas operacijas Pinigų srautų prognozavimas – AI numato būsimus mokėjimus ir įplaukas Automatinė kategorizacija – išlaidos priskiriamos teisingoms kategorijoms

Prognozuojama, kad iki 2027 metų 60 procentų rutininių apskaitos operacijų bus visiškai automatizuotos.

Išvada skaičiais

15 000+ naujų įmonių kasmet reikia apskaitos sprendimo 100 valandų per metus sutaupoma su automatizuota sistema 4 600 eurų – vidutinė VMI baudų ir perskaičiavimų suma 567% – investicijos į apskaitos programą grąža

Skaičiai kalba aiškiau nei bet kokie argumentai. Klausimas ne „ar reikia apskaitos programos”, o „kodėl jos dar neturiu”.