Judėjimas "Kuriame Respubliką"

Istorijos pamokose nepakanka kalbėti apie pokyčius: kas kada atsirado, įvyko ar išnyko. Jose itin svarbu atskleisti ir padėti mokiniams suvokti tas idėjas ir vertybes, kurios laikui bėgant nekinta, buvo ir tebėra aktualios lietuvių tautai, Lietuvos politinei bendruomenei. Kaip paskatinti jaunimą atsigręžti į tikrąsias vertybes? Kaip įkvėpti jomis vadovautis kasdieniame gyvenime? Siekiant šių tikslų Pilietinės visuomenės institutas siūlo išbandyti naują istorijos dalyko modulį – metodinę medžiagą pilietiškumui ugdyti.

„Ši metodinė priemonė padės istorikams sutelkti mokinių dėmesį į tvarias, nekintančias vertybes, pasitelkus praktines, kūrybines užduotis ugdyti veiklesnius piliečius“, – sako dr. Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto ekspertas. 
Naujajame istorijos modulyje akcentuojamos tokios vertybės kaip asmens ir tautos savarankiškumas, laisvė, solidarumas, savigarba ir pagarba kitiems, įsipareigojimas visuomenės gerovei, teisingumas. Daug dėmesio skiriama teisėkūros, tarimosi ir politinio dalyvavimo, švietimo, kovos už asmens teises ir tautos laisvę, rūpinimosi istorine atmintimi, menine ir moksline kūryba temoms.

Ekspertų teigimu, istorijos pamokose mokytojai retai išlaisvina kūrybiškumą ar ieško sunkiau pastebimų įvykių, reiškinių sąsajų.

„Mokyklose metai iš metų naudojame tas pačias metodines priemones, tuos pačius vadovėlius, pratybų sąsiuvinius. Daugelyje jų pateiktos tos pačios rašytinių šaltinių ištraukos, karikatūros, – teigia M. Nefas. – Pavyzdžiui, Lietuvos Statutus dažniausiai nagrinėjame tik kalbėdami apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tačiau jų tekstas tinka aptariant ir XX amžiaus įvykius.“

M. Nefas pateikia ir daugiau pavyzdžių, kaip tą patį istorinį šaltinį galima analizuoti skirtingame kontekste. Tarkime, į istorijos vadovėlius įtraukta Atėnų politiko Periklio kalba, pasakyta laidojant atėniečius Peloponeso karo pradžioje, gali būti naudojama ne tik pristatant Antikos gyvenimo ypatumus ir problemas, bet ir 9–10 klasės pilietiškumo pagrindų pamokose aptariant, kokios yra gyventojų laisvės, kodėl svarbu išsaugoti istorinę tradiciją, arba 12 klasėje diskutuojant su mokiniais apie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą.

Tikimasi, kad naujoji metodinė medžiaga padės mokytojams geriau atskleisti istorijos dalyko pilietinį turinį pasitelkus papildomus kontekstus, šaltinius, prasmingas praeities ir dabarties paraleles, taip pat glaudžiau susieti pamokose nagrinėjamas temas su šių dienų Lietuvos piliečiui svarbiais klausimais.

Nors naujasis modulis pirmiausia skirtas istorijos mokytojams, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad pilietiškumą būtina ugdyti ne tik istorijos ar pilietinio ugdymo, bet ir daugelyje kitų pamokų.

Anot M. Nefo, dabartinis supratimas, kad pilietiškumo ugdymas – tai atskira ugdymo proceso dalis, yra ydingas. Naujajame modulyje pateikta siūlymų, kaip pilietines temas galima integruoti į pamokas nepadidinat jų bendro skaičiaus. 
Be istorijos modulio, taip pat parengtos neformaliojo pilietinio ugdymo metodikos bendrojo lavinimo mokykloms ir kolegijoms, papildomi moduliai lietuvių kalbos mokytojams ir būsimiems pedagogams, programa mokytojų ir mokyklų bendruomenių kvalifikacijai tobulinti.

Visa ši metodinė medžiaga sukurta remiantis projekto „Kuriame Respubliką“ sukaupta patirtimi. Nacionaliniu projektu siekiama padėti mokiniams ir mokytojams patirti pilietiškumą kaip kūrybinę veiklą, sutelkti mokyklų ir vietos bendruomenių pilietinį potencialą ir nukreipti jį Lietuvos Respublikai kurti.

Projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ vykdo Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatų pristatymas sulauko didelio įvairių žiniasklaidos priemonių susidomėjimo. Siūlome susipažinti, kaip svarbiausios tyrimo įžvalgos buvo apžvelgos LRT televizioje ir radijuje, taip pat – „Žinių radijuje“.

– 2015 m. vasario 12 d. LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ buvo transliuotas interviu su Pilietinės visuomenės instituto direktore dr. Ieva Petronyte. Interviu galite rasti ir žiūrėti LRT „Mediatekoje“ – „Labas rytas, Lietuva. I dalis“ (2015.02.12, nuo 59:50 min.)

– Įdomi diskusija apie pilietiškumą, jo raišką Lietuvoje ir Šveicarijoje, nebeaugančią lietuvių pilietinę galią transliuota per „Žinių radiją“. Laidoje savo įžvalgomis dalijosi sociologė dr. Rūta Žiliukaitė, Ciuriche dirbantis advokatas Tadas Žukas, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, Pilietinės visuomenės instituto ekspertas dr. Darius Kuolys ir kiti radijo laidos klausytojai. Radijo laidą galite klausyti ČIA.

– Jei suprantate rusiškai, taip pat siūlome paklausyti interviu su dr. Rūta Žiliukaite per LRT radiją. RadLijo laidą galite rasti ir klaustyti LRT „Mediatekoje“ – „Laida rusų kalba“ (2015.02.13, nuo 15:12 min.)

2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimas yra pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis. Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas kartu su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kitais partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas. 

Baigiantis vienam didžiausių Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektų „Kuriame Respubliką“ parengta nauja pilietinio ugdymo medžiaga, kuri, tikimasi, padės sėkmingiau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, padarys mokyklos bendruomenės gyvenimą savarankiškesnį, prasmingesnį, įdomesnį, tvirčiau susies jį su Lietuvos Respublikos kūrimu.

Metodinėje medžiagoje apibendrinta projekto „Kuriame Respubliką“ metu sukaupta mokyklų bendruomenių patirtis. Dalyvaudamos projekte jos nustatė opiausias savo bendruomenių ir visos valstybės problemas, ieškojo ir praktiškai išbandė įvairius būdus joms spręsti. Tikimasi, kad sėkmingai įgyvendintos pilietinės iniciatyvos įkvėps, padrąsins ir kitas mokyklas imtis panašių veiklų, paįvairinti jomis pamokas, o gal net susikurti savo mokyklos kaip mažosios Respublikos – savarankiškos laisvų ir atsakingų žmonių bendrijos – filosofiją, ilgalaikę programą ir pamėginti ją įgyvendinti. 

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje „Lietuvos žinios“. 

2014 m. vasario 3 d. pranešimas spaudai  

Pradedami įgyvendinti nacionaliniai pilietiškumo projektai, kurių metu jaunimas spręs ne tik jam, bet ir visai valstybei aktualias problemas: kovos su korupcija, gaivins gimtojo krašto istoriją, skatins skirtingo amžiaus mokinių solidarumą ir kurs visiems draugišką mokyklą. Nacionaliniai projektai atrinkti iš 120 pilietinių iniciatyvų, kurias įgyvendino bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų mokiniai bei kolegijų studentai, dalyvaudami projekte „Kuriame Respubliką“.

 „Šį kartą projektų autoriai – vaikai ir jaunuoliai. Pirmajame projekto „Kuriame Respubliką“ etape jie įvardijo opiausias savo bendruomenių problemas, pasiūlė ir išbandė įvairius jų sprendimo būdus. Pirmieji teigiami pokyčiai įkvėpė jaunimą imtis dar didesnių darbų ir paskleisti savo idėjas po visą Lietuvą, – pasakoja Vaidas Bacys, Šiaulių Didždvario gimnazijos pilietinio ugdymo ir istorijos mokytojas. – Nacionaliniai pilietiškumo projektai ne tik įprasmina mokinių iniciatyvas, bet ir telkia bendruomenes, moko prisiimti atsakomybę už save ir aplink esančius.“

Nacionalinis projektas „Skaidrumo laboratorija” ugdys jaunimo ir visos visuomenės sąžiningumą, sąmoningumą ir prisidės mažinant korupciją. Bendradarbiaudami su pilietinių iniciatyvų „Baltosios pirštinės“ ir „Baltoji banga“ atstovais, „Transparency International“ Lietuvos skyriumi, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybine mokesčių inspekcija, mokiniai ne tik gilins žinias, kas yra korupcija, kaip ji pasireiškia ir kokią žalą daro, bet ir imsis realių darbų skaidrumui didinti. Akcijomis, konkursais, parodomis ir kitomis priemonėmis skatins nenusirašinėti, organizuoti atvirus ir skaidrius rinkimus ir t.t. Tikimasi, kad išbandžiusi įvairias antikorupcines veiklas jaunoji karta netoleruos korupcijos ne tik mokykloje, bet ir mieste, rajone, valstybėje.

Kitas nacionalinis projektas „Auginkime vieni kitus“ skatins bendradarbiauti skirtingo amžiaus mokinius, ugdys vyresniųjų lyderystės ir atsakomybės gebėjimus, spręs patyčių problemas ir kurs visiems draugišką aplinką mokyklose. Vyresnieji mokiniai taps mažesniųjų globėjais ir padės jiems mokytis, kartu dalyvaus bendrose veiklose, į kurias galės įsitraukti ir tėvai, buvę mokyklos mokiniai ar jaunimas iš kitų ugdymo įstaigų. 

Trečiasis projektas „Atgal į ateitį“ kvies tyrinėti ir geriau pažinti savo gimtąjį kraštą, jo istoriją, kultūros palikimą ir jame gyvenančius žmones. Mokinių surinkta ir susisteminta informacija bei naujai pristatyti istoriniai objektai leis išplėsti kultūrinio turizmo maršrutų tinklą šalyje.

Nacionaliniai projektai vyks vasario–gegužės mėnesiais visoje Lietuvoje. Tikimasi, kad juose dalyvaus daugiau kaip 600 šalies mokyklų, vietos bendruomenių ir kitų partnerių. Mokiniai, norintys dalyvauti viename ar keliuose nacionaliniuose projektuose, turėtų suburti komandą ir užregistruoti ją interneto tinklalapyje www.kuriamerespublika.lt iki vasario 21 d.

„Mokykloje man niekada netrūko veiklos, tačiau dažniausiai viską darydavau vienas. Kartą draugas pasiūlė kartu imtis bendro projekto. Tuomet supratau vieną labai svarbų dalyką, jog kartu mes galime daug daugiau nuveikti bei tampame stipria jėga, – sako Jurgis Didžiulis, žinomas muzikantas. – Kviečiu burti komandas, registruotis į nacionalinius projektus ir kartu kurti Respubliką.“  

Anot V. Bacio, nesvarbu kurį projektą mokiniai pasirinks, svarbu, kad jie pasisemtų kuo daugiau naujų žinių, mėgautųsi savanorišku darbu bei buvimu kartu ir patirtų įvairių nuotykių.

Nacionaliniai pilietiškumo projektai yra projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis. Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Šis edukacinis filmukas – apie du aplinkosauginius projektukus: Garliavos Antano Mitkaus vidurinės mokyklos bei Utenos Vyturių progimnazijos.

„Garliavoje trūksta parkų, skverų pasivaikščioti, pavedžioti augintinius, susitikti ir pabendrauti su draugais, kitais miesto gyventojais, – pasakoja Regina Juodsnukienė, Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir lietuvių kalbos mokytoja. – Mokiniai nusprendė prisidėti sprendžiant šią problemą ir ėmė gražinti maždaug pusės hektaro apleistą teritoriją.“

Tuo tarpu Vyturių progimnazijos projektuko „Naudoju popierių – sodinu medį“ tikslas – ugdyti atsakingą požiūrį į vartojimą, skatinti tausoti ir puoselėti mus supančią gamtinę aplinką. Prieš pasirinkdami temą, mokiniai atliko popieriaus suvartojimo kiekio ir vartojimo įpročių apklausas įvairiose Utenos miesto įstaigose, stebėjo ir aptarė popieriaus suvartojimo kiekį savo mokykloje, svėrė kuprines (pastebėta, jog pirmoko kuprinė yra sunkesnė nei aštuntoko) bei skaičiavo kiek popierinių daiktų tūno 1-8 klasių mokinukų kuprinėse.

„Susitelkę ir dirbdami išvien galime nuveikti gerokai daugiau nei kiekvienas atskirai“, – įsitikinę Utenos rajono Užpalių gimnazijos mokiniai. Siekdami stiprinti mokyklos ir gimtojo miestelio bendruomenės bendradarbiavimą, jie įgyvendino pilietinę iniciatyvą „Susiburkime ir kurkime kartu“, kuri projekte „Kuriame Respubliką“ pripažinta viena sėkmingiausių. „Mūsų miestelis nedidelis, jame mažiau nei tūkstantis gyventojų, todėl labai svarbu, kad būtume vieningi, prireikus padėtume vieni kitiems, – sako Nijolė Braukylienė, Užpalių gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja. – Nusprendėme telkti gyventojus organizuodami bendrus renginius ir akcijas. Anksčiau daugelis renginių valstybinėms šventėms, kitoms Lietuvai ir mūsų kraštui svarbioms datoms paminėti vykdavo ir mokykloje, ir kultūros centre, todėl gyventojai skildavo perpus arba dar blogiau – nė viename nedalyvaudavo.“

Daugiau skaitykite „Utenyje“.

Pranešimas spaudai 2013 m. gruodžio 4 d.

Įtampa tarp lietuvių ir lenkų Vilniaus krašte tvyro jau daugelį metų. Vilniaus rajono Mickūnų vidurinės mokyklos jaunimas stebisi dirbtinai kurstoma nesantaika, ragina geriau pažinti šio krašto gyventojus ir sužinoti, ką jie iš tikrųjų mano apie Lietuvą, lietuvių kalbą, lietuvių kalbos egzaminą ir kitus daug diskusijų keliančius klausimus. Siekdami skatinti toleranciją ir pagarbą tautinėms mažumoms, prisidėti mažinant stereotipų plitimą, mokiniai ėmėsi įgyvendinti projektą „Aš tavo kaimynas“.

„Daugelis nepagrįstai mano, kad Lietuvoje gyvenantys kitų tautybių žmonės nemoka lietuvių kalbos, nemyli šios šalies ir nesidomi joje vykstančiais įvykiais, – sako Ona Avižinienė, Mickūnų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja. – Gyvenant daugiakultūrėje aplinkoje svarbu pažinti kitas tautas, jų papročius, kultūrą, todėl siekiame skleisti objektyvią informaciją apie tautinių mažumų, ypač lenkų, gyvenimą Lietuvoje. Būtina suvokti, kad bendraujant, kuriant, dirbant ar linksminantis svarbiausia žmogus.“

Nėra geresnio būdo išankstinėms nuostatoms keisti ir vieniems kitus pažinti kaip nuoširdus betarpiškas bendravimas. Kalba – ne kliūtis, nes Mickūnų vidurinės mokyklos jaunuoliai bendrauja lietuviškai. Jie dalyvavo susitikimuose su Vilniaus mokyklų mokiniais, taip pat rengė diskusijas su savo seniūnijos gyventojais, buvusiais mokyklos mokiniais. Pastarųjų teiravosi, kaip jiems, baigusiems mokyklą, kurioje mokoma lenkų ir rusų kalbomis, sekėsi įsilieti į visuomeninį Lietuvos gyvenimą. Buvo įdomu ir naudinga išgirsti įvairaus amžiaus, skirtingą patirtį turinčių buvusių abiturientų pasakojimus apie studijas, darbą, santykius kolektyve ir t. t.

„Mokiniams itin patiko kelionė į Zarasų rajono Salako pagrindinę mokyklą, – prisimena pedagogė. – Norėtume bendradarbiauti ir su kitomis šalies bendrojo lavinimo mokyklomis. Gaila, kad Lietuvoje nėra mokinių mainų programų. Būtų šaunu, jei jaunuoliai galėtų praplėsti akiratį ir kelias savaites pasisemti žinių kitose mokyklose, o kartu pristatytų ir savo ugdymo įstaigą.“

Projektas „Aš tavo kaimynas“ įkvėpė jaunimą megzti naujus ryšius, pažinti ir suprasti kitus ne iš vadovėlių, bet per gyvąją patirtį.

„Dalyvaudami įvairiuose susitikimuose mokiniai pagerino bendravimo įgūdžius, išmoko išklausyti ir gerbti skirtingas nuomones, įgijo daugiau pasitikėjimo. Viliamės, kad ateityje jiems bus lengviau įsilieti į studijų ar darbo kolektyvą“, – sako O. Avižinienė.

Plėsti pažinčių ratą ir skleisti objektyvią informaciją apie tautinių bendruomenių gyvenimą Mickūnų vidurinės mokyklos jaunimą paskatino didžiausias Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektas „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“. Net 120 šalies švietimo įstaigų – bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų, kolegijų – išsiaiškino ir ėmė spręsti opiausias bendruomenių ir visos valstybės problemas. Trys geriausios mokinių iniciatyvos tapo nacionaliniais projektais ir bus įgyvendinamos visoje Lietuvoje. 

Projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014 m. rugsėjo pabaigos, vykdo VšĮ Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais: Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija, VšĮ Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, VšĮ „Mes Darom“ ir daugeliu kitų. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

Daugiau informacijos apie projektą rasite interneto svetainėje www.kuriamerespublika.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/KuriameRespublika.

Nors daugelis suvokia, kad rūkymas, narkotikų ar alkoholio vartojimas kenkia sveikatai ir gali turėti skau­džių pasekmių, tačiau atsispirti žalingiems įpročiams sugeba anaiptol ne kiekvienas. „Manote, kad turite pakankamai valios bet kada mesti rūkyti ar atsisakyti taurelės? Priimkite įžadus gyventi be žalingų įpročių ir tapkite pavyzdžiu kitiems“, – kviečia Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos jaunimas.

Visą straipsnį skaitykite „Telšių Žiniose“

2013-11-22 radijuje Jazz FM Užupio gimnazijos direktorės pavaduotoja neformaliam ugdymui Virginija Mackonienė, socialinė pedagogė Dovilė Požeckienė bei gimnazistės Silvija Butkutė ir Paula Vaicekauskaitė pasakojo apie gimnazijos projektuką „Kas mums iš to?“. Šis projektukas – nacionalinio projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ – dalis.

Vilniaus Užupio gimnazijos vykdyto projektuko „Kas mums iš to?“ pagrindinis tikslas – ugdyti ir formuoti visuomeninės nuosavybės jausmą, padedant jaunam žmogui pažinti save, skatinant jį dalyvauti visuomeninėje veikloje bei skatinant gerbti ir tausoti supančią aplinką. 

Buvo veikiama trimis kryptimis atsižvelgiant į numatytus uždavinius: 1. „šešėliavimo“ programa, padedanti pažinti save, suteikiant galimybę mokiniams iš arti pažinti profesijas; 2. visuomeninės, savanoriškos veiklos skatinimas, suteikiant informacijos ir sukuriant galimybes mokiniams dalyvauti visuomeninėse, savanoriškose veiklose; 3. gimnazijos aplinkos tvarkymo akcijos, skatinančios gerbti ir tausoti mus supančią aplinką.

Projektuko rezultatus atspindi įvykusios veiklos: organizuojant šešėliavimo veiklą, Užupio gimnazija užmezgė ryšius su 7 organizacijomis, kurių dėka specialistų darbo dieną, veiklą, atliekamas funkcijas galėjo stebėti 61 mokinys. 

Savanoriškos veiklos skatinimo srityje buvo bendradarbiaujama su 4 socialiniais partneriais, kurių organizacijose gimnazistai galėjo atrasti save savanoriškoje veikloje. Buvo suorganizuota savanorystės diena gimnazijoje. Taip pat buvo suorganizuoti du susitikimai su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokiniais. Mokiniai apsikeitė kontaktais, sukūrė Facebook grupę, kad galėtų toliau bendrauti neformalioje aplinkoje. Į šią veiklą buvo įtraukti 25 mokiniai ir 5 mokytojai. 

Buvo suorganizuotos 3 gimnazijos aplinkos tvarkymo akcijos. Savitvarkos diena, kurios metu mokiniai tvarkė, šveitė, plovė, švarino įvairias gimnazijos pastato erdves. Dvi gimnazijos klasės dalyvavo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos talkoje, kitos dvi – tvarkė Bernardinų kapines. Iš viso tvarkymosi akcijose dalyvavo 450 mokinių ir 20 mokytojų.

Šiaulių rajono Bubių mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Radionovienė bei dešimtokai Martynas Bula, Mindaugas Keras ir Justinas Benikasas „Saulės radijuje“ pasakoja apie Bubių mokyklos veiklas, vykdytas projekto „Kuriame Respubliką“ metu. 

Projektuko dalyviai nusprendė per etnokultūrinę veiklą suburti Bubių mokyklos ir kaimo bendruomenę į turiningą projektą „Kur milžinai gyveno“, kurio veikla buvo orientuota į mokyklos, kaip vietos bendruomenės santalkos centro telkimą, žmogiškųjų vertybių, tradicijų išsaugojimą, puoselėjimą.

Išsikeltas projektuko tikslas – skatinti mokyklos bendruomenę domėtis senąja lietuvių liaudies kultūra, amatais. Mokykloje buvo organizuojami įvairūs renginiai bei akcijos: tarmių popietė, įdomūs valstybinių švenčių minėjimai, viktorinos ir t.t. Galiausiai buvo suorganizuota Vasaros gegužinė, kur mokiniai išmoko įvairių liaudies šokių ir dainų.