Kokios istorinės datos lietuviams svarbiausios?

Lietuvos gyventojai kaip jiems asmeniškai svarbias išskiria tris istorines datas – Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16-ąją), Nepriklausomybės atkūrimo dieną (Kovo 11-ąją) ir Laisvės gynėjų dieną (Sausio 13-ąją). Artėjanti Kovo 11-oji yra svarbi asmeniškai 78 proc. apklaustųjų (33 proc. labai svarbi ir 42 proc. greičiau svarbi). 

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos – „aukso kasyklos“ pilietiškumui ugdyti

Mokiniai, mokytojai ir ekspertai negaili kritikos pilietiškumo ugdymui šalies mokyklose. Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos ne kartą siūlė, kaip būtų galima aktyviau ir patraukliau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ne tik pilietinio ugdymo, bet ir daugelio kitų dalykų pamokose. Tam itin tinkamos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, kurių turinį susieti su valstybės reikalais ir piliečiui reikalingomis vertybėmis padės nauja metodinė medžiaga – papildomas pilietiškumo ugdymo modulis lituanistams.

Kolegijose – daugiau dėmesio pilietiškumo ugdymui

Pilietinės visuomenės institutas, siekdamas atnaujinti pilietinį ugdymą šalies ugdymo įstaigose, parengė šešias metodikas. Viena jų skirta stiprinti neformalųjį pilietiškumo ugdymą kolegijose.

„Šiuolaikiniai studentai kūrybingi, turi daug pilietinio potencialo, tačiau pasitaiko, kad jų idėjos taip ir lieka tik galvose. Norėtume, kad studentai būtų dar aktyvesni, labiau atsiskleistų, atrastų tvirtesnį ryšį su savo bendruomene, valstybe“, – sako Gabrielė Characiejienė, programos „Renkuosi mokyti“ vadovė, viena iš ugdymo metodikos kolegijoms autorių.

Edukaciniai filmai padės budinti jaunosios kartos pilietiškumą

Gerieji pavyzdžiai užkrečia, padrąsina veikti. Kad pasidalytų įkvepiančiais ir sėkmingais pilietinio veikimo pavyzdžiais, Pilietinės visuomenės institutas pristato edukacinių filmų ciklą pilietiškumui ugdyti. Filmuose įamžintos 2012–2014 m. mokinių sugalvotos ir įgyvendintos pilietinės iniciatyvos, kaip spręsti opias vietos bendruomenių ir visos valstybės problemas, tokias kaip korupcija, emigracija, susvetimėjimas, užmiršta istorija bei daugelį kitų. Bendruomenių ir valstybės reikalais jaunuoliai susirūpino dalyvaudami viename didžiausių Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektų „Kuriame Respubliką“. 

Lietuvos gyventojų pilietinis potencialas – koks jis?

Vienas iš 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimo klausimų – kaip Lietuvos gyventojai elgtųsi tam tikrose situacijose: iškilus vietos reikšmės (pavyzdžiui, kai jų gyvenamoje vietovėje būtų ketinama įrengti sąvartyną), ekonominei, politinei ir saugumo problemoms.

Pilietiškumo idėjas būtina skleisti ne tik pamokose, bet ir po jų

Dalyvavimas kasdieniame mokyklos gyvenime asmenybės augimui yra toks pat svarbus kaip ir pamokos, todėl būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokiniams išlaisvinti savo kūrybines ir pilietines galias, prasmingai veikti net užvėrus klasių duris.

Pilietiškumo ugdymas taps patrauklesnis

Kaip sustiprinti šiuolaikinę mokyklą? Kaip sutelkti mokyklos bendruomenę ir įlieti į jos gyvenimą daugiau kūrybiškumo, laisvės, supratimo, pasitikėjimo vienų kitais? Siekiant šių tikslų parengta nauja pilietinio ugdymo medžiaga, kuri, tikimasi, padės sėkmingiau ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, padarys mokyklos bendruomenės gyvenimą savarankiškesnį, prasmingesnį, įdomesnį, tvirčiau susies jį su Lietuvos Respublikos kūrimu.

Mokyklų bendruomenės: (ne)atskleistos pilietinės galios

Nors mokytojai turi daugiau pilietinės galios nei vidutiniškai visa visuomenė, tačiau ir tarp jų yra dvejojančių, nepasitikinčių savo galiomis ir nesiryžtančių veikti. Mokytojai nesulaukia deramos visuomenės pagarbos ir įvertinimo, dėl švietimo sistemos reformų, mažėjančio mokinių skaičiaus jaučiasi nestabiliai ir nesaugiai. Stebėdami šią situaciją ekspertai nuogąstauja, kad mokyklų bendruomenių pilietinis potencialas lieka iki galo neatskleistas – jį būtų galima veiksmingiau panaudoti pilietinei visuomenei kurti. 

Lietuvos gyventojų geopolitinės nuostatos

Atliekant 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimą teirautasi, kaip Lietuvos gyventojai vertina Krymo prijungimą prie Rusijos? Taip pat, ar jie sutinka su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi negu dabar Lietuvoje? 

Kodėl visuomenė vengia dalyvauti pilietinėse veiklose?

Kaip rodo 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimo respondentų nuomone, gyventojai, kurie inicijuoja ar dalyvauja pilietinės akcijose, veiklose gali susidurti su įvairiomis problemomis: būti laikomi aplinkinių keistuoliais, būti viešai užsipuolami, šmeižiami, sulaukti grasinimų susidoroti ar įtarinėjimų, kad veikia dėl savanaudiškų paskatų, prarasti darbą.